Viena upė dviem vardais – tai Aloyzo Samo pasakojimas apie Danę-Akmeną, upę, kuri savo kelionę pradeda Salantų apylinkėse kaip Akmena, o prie Bajorų ima tekėti Danės vardu ir galiausiai Klaipėdoje įsilieja į Kuršių marias. Straipsnyje ši upė atsiveria ne tik kaip geografinis vandens kelias, bet ir kaip gyvas Vakarų Žemaitijos…
Peržiūrėti daugiau
Šventosios maršrutas – tai kelionė viena savičiausių Lietuvos pajūrio upių, kuri iš šiaurės vakarų Žemaitijos vingiuoja Baltijos jūros link, pakeliui praplaukdama pro senas gyvenvietes, piliakalnius, malūnų vietas, pušynus ir ramius pakrančių kaimus. Šis maršruto aprašymas buvo publikuotas 1980 m. žurnalo „Mūsų gamta“ 1 numeryje, rubrikoje „Mūsų upės“, ir šiandien įdomus…
Peržiūrėti daugiau
Padavimas apie Gedminų piliakalnį Mūsų senieji žmonės žino daug istorinių padavimų apie Klaipėdos krašto piliakalnius. Jie yra gan įdomūs ir svarbūs. Štai ir yra vienas padavimas apie Gedminų piliakalnį, kuris dalinai su tikrenybe atitinka. Gedminų piliakalnis, kuris yra Ruslių kaime, Dovilų valsčiuje, atsirado Lietuvos karaliaus Gedimino laikais. Šitame piliakalnyje yra…
Peržiūrėti daugiau
Nuo Gargždų iki Lapių – tai A. Pleškio kelionių ir kraštotyros pasakojimas, publikuotas 1927 m. žurnale „Trimitas“ (nr. 11, 12 ir 13), vedantis skaitytoją Minijos slėniais, piliakalnių viršūnėmis ir legendomis apipintais Žemaitijos kaimais. Autorius ne tik aprašo Minijos didybę – jos sraunius vandenis, skardžius krantus ir pavasario potvynių šėlsmą –…
Peržiūrėti daugiau
Rinkime medžiagą Lietuvos karo istorijai – taip įtaigiai majoras Petras Tarasenka 1926 m. žurnale „Kardas“ kviečia karius ir visus praeities bičiulius į darbą, be kurio neatsiras nei tvirta tradicija, nei tikras savo krašto pažinimas. Autorius primena paprastą, bet reiklią mintį: Lietuvos karo istoriją kūrė kariai – todėl jie patys privalo…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Baltijos jūra besileidžiant saulei. © Donatas Greičiūnas Baltijos jūros kunigaikštytė Jūraitė gyveno jos gelmėse savo gintariniuose rūmuose. Kartą per savo pasiuntinius, lydekas, ji surinko pas save vandenų mergaites ir pasiskundė Kastytį žvejį jūroje žūklaujant, nes pirma niekas, nė pati kunigaikštytė, mažiausios žuvies nelietė. Kunigaikštytės vedamos vandeninės (undinės) įsėdo į…
Peržiūrėti daugiau
Gargždų dvaras, anksčiau seniūnija, tapo Rusų Imperatorienės Katrės II-sios dovanotas Ottonui Igelström'ui († 1823), nūnai gi, yra Rönne'ų nuosavybe. Pats miestelis guli prie Prūsų sienos ant Minijos kranto pakilioje vietoje; parapijinė bažnyčia medinė ir kaip didesnoji Žemaitijos bažnyčių dalis, išvaizdi gana paprastai; joks tapytojas nepridėjo prie jos savo rankos, bet…
Peržiūrėti daugiau
Šitą darbą pavedė mums spauzdinti "Vilniaus žinių" bendradarbis, lenkas. Lenkų literaturoje darbas dar nėra pasirodęs. Spausdinsime jį tarpais, ne vienu pradėjimu. Autorius, rašydamas lenkiškai, vietų vardus kad ir vadina lietuviškai, tačiau iš jo nurašytojo rankraščio ne visur aišku, kaip tie vardai skamba pačioj Lietuvoje. Malonu būtu, kad skaitytojai kur galėdami…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Antkapiniai kryžiai senose kapinėse Gargždų apylinkėje. Išlikę antkapiniai kryžiai senose kapinėse Gargždų apylinkėje. 1965 m. vasara. Bernardas Aleknavičius 1965 m. vasara. ©Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Pavasarį, kada gamta naujai žaliuoti prisikelia, kada sodai ir pakrūmių gėlės baltuoju gegužės sniegu apsipila, kai paupiuose kvepia ievų žiedai ir drėgnesnėse pievų vietose…
Peržiūrėti daugiau
Mažosios Lietuvos geografiniai matmenys. Lietuva yra lietuvių žemė, kur lietuviai nuo seno gyveno ir gyvena, kur lietuvių pastangomis ir triūsu natūriniai kraštovaizdžiai virto kultūriniais kraštovaizdžiais, kur tautos kultūrinis pasireiškimas yra susekamas įvairiais atžvilgiais. Lietuviškos sodybos, lietuviški vietovaizdžiai, lietuviškas tautos menas, žodžiu visa etnografija byloja, kur baigiasi tos ar kitos tautos…
Peržiūrėti daugiau
Dr. J. Remeika "Kalotės ežeras" // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 135-136; Kol Bendikų kaimas buvo neišdalytas, samdydavo tik vieną kerdžių. Tas ganydavo viso kaimo gyvulius. Kartą jis ganė prie Kalotės ežero ir, atsisėdęs ant žemės, vijo apvarčius savo rezginėms. Tuo tarpu pribėgo prie jo velnias iš…
Peržiūrėti daugiau
Dr. J. Remeika "Dovilių piliakalnis" // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 97-104; Puikiame Minijos kranto ąžuolyne, į pietus nuo Dovilų, slepiasi pilaitės kauburys. Vieni pasakoja, kad čia kunigaikštis Dovilas gyveno, antri — kad Gedimino giminaitis, o patsai kaimas anapus upės gavęs vardą nuo Gedimino, kuris kartą aplankęs…
Peržiūrėti daugiau