Legendiniai akmenys nuo seno žadino žmonių vaizduotę ir kėlė pagarbą. Lietuvoje jie vadinami stabakūliais – paslaptingais, stačiai pastatytais akmenimis, apie kuriuos sklando legendos, kad tai suakmenėję žmonės. Šie senoviniai paminklai ne tik liudija mūsų protėvių tikėjimus, bet ir turi išliekamąją kultūrinę bei mokslinę vertę. Legendiniai akmenys: kas tie stabakūliai? Stabakūliais…
Peržiūrėti daugiau
Akmenys Žyniai: senovės paslaptys ir stebuklinga jų galia Akmenys Žyniai: senovės paslaptys ir stebuklinga jų galia: straipsnyje nagrinėjama senųjų tikėjimų ir tradicijų išlikimas lietuvių kultūroje, ypač tikėjimas akmenų žynių ir burtininkų galia. Nors šiuolaikinė pasaulėžiūra pasikeitė, tam tikros senovinės praktikos ir padavimai apie stebuklingus akmenis išliko. Aptariami konkretūs akmenys, tokie…
Peržiūrėti daugiau
Akmeniniai būstai vėlėms Akmeniniai būstai vėlėms: Straipsnyje skaitykite apie senovinės Lietuvos akmenis, vadinamus stabakūliais, kurie liudija apie neolito laikotarpio tikėjimą ir mirusiųjų sielų buveines. Nuotraukoje: Dieveniškių mokas, esantis Dieveniškių istorinio-regioninio parko teritorijoje. © Autorius: Donatas Greičiūnas Praėjusio šimtmečio viduryje didelio Lietuvos senienų žinovo ir mylėtojo kun. A. Kašarauskio du stabakūliu…
Peržiūrėti daugiau
Paskutinioji žemaičių kova Paskutinioji žemaičių kova. Sunkios kovos dar Lietuvą laukia. Sunki jos padėtis. Iš kelių pusių priešų apsupta, iš kitų draugų ji neranda. Tačiau nepasiduoda, nes nerasdama paspirties už savo sienų, ieško jų ne svetur, bet savyje. Ne visados suranda, bet turi surasti. Suras. Nes tokia padėtis Lietuvai ne…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Raginėnų piliakalnis iš pietryčių pusės. Autorius: Balys Buračas 1930-07-03. © Lietuvos nacionalinis muziejus Versta iš lenkų kalbos Gera piūtis Lietuviai, Lietuvių kraštas! Tuojau atsimenu Raudonosios paupio ateivių pasaką del šalies kviečių derlingumo: užtenka šiek tiek papurinti žemę, ir toji žemelė laimiais grūdais atsimokanti. Toks dėkingas dirvožemis senovės tyrinėtojui yra…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: "Pasvalys". Autorius: Kazys Lukšys XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. © Lietuvos nacionalinis muziejus Mūsų žemė Kiek senovinių įvairių amžių ir erų daiktų atsitinka rasti Lietuvos žemėje! O kas dar joje paslėpta, žmogui nežinoma. Archeolagai, remdamiesi mokslu ir jo daviniais, žemes sudėtimi sprendžia. Tačiau stigdami atsidėjusių…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Alantos apylinkės. Tolumoje Verpeto kalnas dar kitaip Blindos kalnu vadinamas . © Donatas Greičiūnas Mes pripratom prie to, kad mus istorijos mokina iš knygų. Apie savo praeitį sužinome mokyklos suole sėdėdami tarp keturių sienų, iš mokytojo lūpų gaudydami žinias apie mūsų senovę. Tačiau kiekvienas papratęs mąstyti suaugęs žmogus daug apie…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Stovyklavimas Dubysos pakrantėje. © Donatas Greičiūnas Tykiai Nemunas plaukia per Lietuvos šalį, nerodo savo narso, lyg rodyt negali:vasarą leidžia laivus mindžiot sau krūtinę, žiemą patirti gauna kalėjimą ledini,nekelia rūsčiai kaktos, nei siaučia, nei mėtos, toks tarytum nuskurdęs toks ramus ir lėtas! Oi, netikėk lėtybe! pažiūrėk kaip baldo, kad pavasarį…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Siesarties ežeras iš Šeštadienio salos 2024-ųjų vasarą. © Donatas Greičiūnas Tylioje, malonioje mėnulio šviesoje lyg sapno matymas ežeras atrodo, lyg kas ne mūsų pasaulio… prisimena seniau girdėtos apie jį pasakos. Lyg lauki, bene išplauks kur nors gražioji vandeninė. Lyg kas nematoma būtų šalia mūsų. Ežerų atsiradimas ir nykimas Sūrūs jūros…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Puntukas. Šlaite – didelis akmuo; viršuje sėdi vyriškis ir berniukas. Už akmens medžių eilė. Nežinomas autorius 1929 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Akmenys klajūnai Akmenys klajūnai. Kas žymiausia, tai ledynai yra pas mus atkėlę iš šiaurės šalių ir išmėtę po dirvas senesnių gadynių padermės uolų atskalų,…
Peržiūrėti daugiau
Šiemet Kauno miesto valdyba pradėjo rūpintis, vietiniais senovės palikimais ir „Karalienės Bonos pilies" palaikymui paskyrė 400 rublių. Tas faktas spirte spiria mane pasidalinti su platesne visuomene kai-kuriomis žiniomis apie tą pilį ir paaiškinti, kurios iš tų žinių teisingomis laikyti reikia. Taip-pat rodosi man, jog mūsų visuomenei rūpėti turėtų, kokiu būdu…
Peržiūrėti daugiau
Didžiai senoj gadynėj žemaičiai, mūsų pranokėjai, buvo pagonimis. Neturėjo svietiško karaliaus, valdė jais aukščiausias pagonių kunigas, vadinamas Kūrėjų Kūrėjas, kurį kiti raštininkai vadina Krive Krivaičiu, nieko nuo žmonių nereikalaudamas. Gyveno mieste Russ, arba Rusnėj. Miestelis tas tebėra lig šiolei Prūsuose pas santeklį upės Nemuno su jūra. Po valdžia Kūrėjo Kūrėjų…
Peržiūrėti daugiau