Viena upė dviem vardais – tai Aloyzo Samo pasakojimas apie Danę-Akmeną, upę, kuri savo kelionę pradeda Salantų apylinkėse kaip Akmena, o prie Bajorų ima tekėti Danės vardu ir galiausiai Klaipėdoje įsilieja į Kuršių marias. Straipsnyje ši upė atsiveria ne tik kaip geografinis vandens kelias, bet ir kaip gyvas Vakarų Žemaitijos…
Peržiūrėti daugiau
Žiupsnelis žinių apie Vytauto motiną – tai straipsnis apie Birutę, vieną ryškiausių, bet kartu ir paslaptingiausių senosios Lietuvos moterų. Tekste aptariama, ką apie Vytauto Didžiojo motiną liudija kronikos, vėlesni istorikų pasakojimai, padavimai ir žmonių atmintis. Birutė čia iškyla ne tik kaip Kęstučio žmona ir Vytauto motina, bet ir kaip asmenybė,…
Peržiūrėti daugiau
Padavimas apie Akmeniškių piliakalnį – tai senas pasakojimas apie Šilutės apylinkėse, Akmeniškių kaime, stūksantį kalną, vadinamą Pilačiu, ir šalia jo minimą paslaptingą Krikš-Daubą. Padavime atsiskleidžia dramatiška istorija apie kunigaikštį Pilatį, jo dukterį Mildą, nelaimingą meilę, prakeiktą pilį ir tikėjimą, kad po kalnu slypi senosios praeities paslaptys. Šis tekstas parengtas pagal…
Peržiūrėti daugiau
Kelionė nerija – tai Vytauto Gudelio straipsnis, publikuotas žurnale „Mūsų gamta“, kuriame pasakojama apie Aleksandro ir Vilhelmo Humboltų ryšį su Kuršių nerija, jų kelionių įspūdžius ir garsųjį pastebėjimą, kad šią vietą būtina pamatyti taip pat, kaip Ispaniją ar Italiją. Tekste atskleidžiama, kokį įspūdį XIX a. pradžios keliautojams darė tuometinė nerija…
Peržiūrėti daugiau
Šventosios maršrutas – tai kelionė viena savičiausių Lietuvos pajūrio upių, kuri iš šiaurės vakarų Žemaitijos vingiuoja Baltijos jūros link, pakeliui praplaukdama pro senas gyvenvietes, piliakalnius, malūnų vietas, pušynus ir ramius pakrančių kaimus. Šis maršruto aprašymas buvo publikuotas 1980 m. žurnalo „Mūsų gamta“ 1 numeryje, rubrikoje „Mūsų upės“, ir šiandien įdomus…
Peržiūrėti daugiau
Birutės gimtinė – tai 1930 m. Lietuvos kariuomenės savaitraštyje „Karys“ publikuotas straipsnis, skirtas Palangai, Birutės kalnui ir su šia vieta susijusiai Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės atminimo tradicijai. Straipsnis buvo išspausdintas „Kario“ 1930 m. 33-ajame numeryje, p. 643–646, minint Vytauto Didžiojo metus ir prisimenant jo motiną Birutę – šventosios ugnies saugotoją,…
Peržiūrėti daugiau
Apuolės piliakalnis – viena reikšmingiausių ir ankstyviausiai rašytiniuose šaltiniuose minimų Lietuvos istorinių vietų, kurios svarbą XX a. pradžioje dar kartą iškėlė Skuodo dekanas kunigas Pranciškus Žadeikis. Jo straipsnis „Apuolės piliakalnis“ buvo publikuotas 1929 metais laikraštyje „Lietuvos aidas“ – 288-ajame numeryje. Tai ne tik pasakojimas apie švedų mokslininkų, prof. Eduardo Volterio…
Peržiūrėti daugiau
Padavimas apie Gedminų piliakalnį Mūsų senieji žmonės žino daug istorinių padavimų apie Klaipėdos krašto piliakalnius. Jie yra gan įdomūs ir svarbūs. Štai ir yra vienas padavimas apie Gedminų piliakalnį, kuris dalinai su tikrenybe atitinka. Gedminų piliakalnis, kuris yra Ruslių kaime, Dovilų valsčiuje, atsirado Lietuvos karaliaus Gedimino laikais. Šitame piliakalnyje yra…
Peržiūrėti daugiau
Naglio kalnas stūkso prie pat Baltijos jūros, ten, kur iš tamsių pajūrio pušynų išnyra du legendomis apipinti kalneliai – Birutės ir Naglio. Šios vietos jau seniai tapo neatsiejama Palangos kraštovaizdžio ir tradicijų dalimi: retas pajūrio svečias neaplanko šių kalvų, o pasivaikščiojimas tiltu ir kelionė prie Birutės bei Naglio kalnų tapo…
Peržiūrėti daugiau
Nuo Gargždų iki Lapių – tai A. Pleškio kelionių ir kraštotyros pasakojimas, publikuotas 1927 m. žurnale „Trimitas“ (nr. 11, 12 ir 13), vedantis skaitytoją Minijos slėniais, piliakalnių viršūnėmis ir legendomis apipintais Žemaitijos kaimais. Autorius ne tik aprašo Minijos didybę – jos sraunius vandenis, skardžius krantus ir pavasario potvynių šėlsmą –…
Peržiūrėti daugiau
Skuodo vals., Kretingos aps., greta Šarkės kaimo, prie upės Luobos dar šiandien tebestovi garsus kuršių sostinės Apuolės piliakalnis, tuo pačiu vardu ir šiandien vietos gyventojų tebevadinamas. Raštuose Apuolė minima IX a. Rašytojas Rimbertas savo „Vita Anskarii“ pasakoja, kad dar IX a. pirmoje pusėje švedai buvę pavergę kuršius, kurie visgi tą…
Peržiūrėti daugiau
Rinkime medžiagą Lietuvos karo istorijai – taip įtaigiai majoras Petras Tarasenka 1926 m. žurnale „Kardas“ kviečia karius ir visus praeities bičiulius į darbą, be kurio neatsiras nei tvirta tradicija, nei tikras savo krašto pažinimas. Autorius primena paprastą, bet reiklią mintį: Lietuvos karo istoriją kūrė kariai – todėl jie patys privalo…
Peržiūrėti daugiau