Kategorijų archyvai: Skuodo rajonas

Istoriškas piešinėlis Skuodas yra viena iš seniausių vietų vakarinio Žemaitijos krašto. Didelė mūrine bažnyčia, 3 garsingi varpai yra toli žinomis. Miestas garsus tankiais kermošiais par metą, ir dideliais par nedelią turgais. Skuodo pradžia sieka žilos senovės; yra padavimas juog Skuodas senovėj buvęs vadinamas Hensbergas1 o vardas Skuodas (lenkiškai Szkudy) esąs…

Šitą darbą pavedė mums spauzdinti "Vilniaus žinių" bendradarbis, lenkas. Lenkų literaturoje darbas dar nėra pasirodęs. Spausdinsime jį tarpais, ne vienu pradėjimu. Autorius, rašydamas lenkiškai, vietų vardus kad ir vadina lietuviškai, tačiau iš jo nurašytojo rankraščio ne visur aišku, kaip tie vardai skamba pačioj Lietuvoje. Malonu būtu, kad skaitytojai kur galėdami…

Kalnas, kuriame skamba varpai. Naujasis Ylakių miestas. Mokytojas padarė dr. Basanavičiaus biustą. Pirmasis kooperatyvas Žemaitijoje. Tolimam Žemaitijos kampelyje, prie brolių latvių žemės, yra Ylakių miestelis. Seni žmonės pasakoja, kad dabartinis miestelis čia neseniai įsikūrė. Anksčiau jis buvo už septynių kilometrų pietų link, kur dabar yra kalnas, vadinamas Ylakių Alkakalniu. Šį…

Padavimai apie karus su švedais ir seną miestą Ylakių miestelis, kuris yra Mažeikių apskr. vakarinėje dalyje, turi legendinę praeitį ir gražią dabartį. Šio miestelio padėtis tokia: iki Mažeikių, apskrities miesto 15 km., nuo Latvijos sienos – 10 km. ir iki artimiausios geležinkelio stoties Lūšės 19 km. Gilios miestelio istorinės praeities…

„Briva Zeme" savo iliustruo­tame priede „Ilustretais Peelikums" 39 nr. įdėjo šį įdomų prof. Fr. Baldžio straipsnį iliustruo­tą apie Apuolės piliakalnį. Tar­dami, kad ir mūsų skaitytojams įdomu su juo susipažinti, de­dame jį čia išverstą lietuvių kalbon.                              "Lietuvos Aidas" Redakcija (1931 m.) Kronikininkas Rimbertas pasakoja, kad švedų karalius Olovas (maždaug 855 m….

Mitologinių akmenų tyrinėjimai. Vieni mažiausiai pažįstamų Lietuvos archeologinių paminklų yra vadinamieji mitologiniai akmenys. Jie būna įvairaus didumo ir formos, dažnai turi iškaltus įvairius ženklus ir dubenis. 1970 m. Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos institutas pradėjo šių akmenų aplinkos tyrinėjimus. 1970 — 1971 m. buvo ištirta apie 30 mitologinių akmenų aplinka. Prie…

Apuolė – mūsų senovės raktas. Maždaug prieš tūkstantį metų narsūs ir drąsūs vikingai sutarė ka­žin jau kelintą žygį į rytus, į žemes už jūros. Vadovaujami karaliaus Olavo, apie kurį vėliau skaldai dainas dai­navo ir sekė gūdžias pasakas, kuris dar ir šiandie minimas švedų pa­davimuose, vikingai susėdo į savo laivus, kaip…

Barstyčių apylinkės Barstyčių apylinkės.  Vandens paukščių karalystė yra prie pat Barstyčių (Platelių girininkijas ribose). Labiausiai verta dėmesio apie 40 hektarų dydžio pelkė. Čia yra įsikūrusi kelių šimtų porų kirų kolonija. Kirai — labai įkyrūs visaėdžiai paukščiai, prisi­taikantys prie įvairių gyvenimo sąlygų. Šalia jų kolonijos vi­sada įsikuria reti ir nykstantys paukščiai….

„Mosėdis“ // Legendos pasakoja, p. 42-44; Miestelis šiaurinėje Lietuvos dalyje, 12 km į pietus nuo Skuodo, Mosė­dis dažnai vadinamas Žemaitijos turistine Meka: jis garsėja savo unikaliu akmenų muziejumi. Jau 1253 m. Mosėdžio geografinis pavadinimas mini­mas Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo dokumentuose dėl žemių dalybų. Legendos miestelio pavadinimą aiškina savaip. Apie…

J. Mačiukiškis „Alkos kalnas“ // Trimitas. – 1926, Nr. 44, p. 1376-1377; Sunkiai užkopiamas milžinkalnis, apaugęs dagiais medžiais. Apsuptas nepereinamų pelkių ir upelio. Senovėje buvęs prabočiaus aukuras. Kryžiuočiai ji išgriovę, Pakalnėje daug didelių įvairiai ta­šytų akmenų. Seniau rusų kareiviai iškasę druskos. Netoli Mikytų kaimo Platelių valsč., piliečio A. Malakauskio žemėje…

A. Džiugas „Pro Apuolę“ // Ateitis. – 1943, Nr. 196, p. 6 Saulė svilinte svilina ir auksu geltonina laukų javus. Kelio smėlis karštas. Jisai dulka ir, menkiausio vėjelio pagautas, puola tiesiai į pra­kaituotą veidą. Ir kai įsileidi į slėnį, kur kunku­liuoja Luobos narsi upė, mielai su­stoji atsipūsti medžių pavėsy. Tankių…

Apuolės pilies paslaptį Amerikos lietuvis – rašy­tojas K. S. Karpavičius savo apysakose naudoja kaip argumentą, kad įrodytų, jog lietuviškoji giminė, kur­šiai, viena iš aisčių – baltų šeimos garbingiausioji tau­ta, jau prieš neatmenamus šimtmečius gyveno Baltijos jūros pakrantėje ir tokiu būdu turėdama langą į pasaulį galėjo senų seniausiuose laikuose pasinaudoti jūra…