Nuotrauka: Baltijos jūra besileidžiant saulei. © Donatas Greičiūnas Baltijos jūros kunigaikštytė Jūraitė gyveno jos gelmėse savo gintariniuose rūmuose. Kartą per savo pasiuntinius, lydekas, ji surinko pas save vandenų mergaites ir pasiskundė Kastytį žvejį jūroje žūklaujant, nes pirma niekas, nė pati kunigaikštytė, mažiausios žuvies nelietė. Kunigaikštytės vedamos vandeninės (undinės) įsėdo į…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Palanga. Birutės kalnas. Laiptų, vedančių kalvos šiaurės rytiniu šlaitu link viršūnės, bendras vaizdas. Fotografinis atvirukas, darytas 1936 m. Palangoje, Igno Stropaus (1884–1959) fotoateljė. Fotografas Ignas Stropus 1936 m. © Kretingos muziejus Žemaičių kalnai Žemaičių kalnai. Nors šiaipjau Žemaičių (Telšių) kalvos paprastai neiškyla aukščiau per 80-85 s. (170-180 metrų) nuo…
Peržiūrėti daugiau
(Isz mano atminties apie musų kelionę į Žemaiczius). Ant marių kraszto Palangos miestelyj Kur gyven musų broliai žemaitėliai, Yr augsztas kalnas, Byruta vadintas, Žalioms puszelėms virszuj apsodintas. Tautiszka daina. Kiekvienas žmogus, man rodos, laiko sav už laimę, jei gali aplankyti senovės savo tautos paminklus, kurie sziokiu ar tokiu budu yra…
Peržiūrėti daugiau
Palanga, Palanga, kas nėra girdėjęs apie tą musu kraszto garbų městelj! Daugis jį ira patis aplankę ir pasigērēję tumi, kumi ten galima ira pasigērēti. Bet musu zine apie Palangą tankiausiai ira vienpusiszka, uź tai gali bus ne pro szalį, jeigu asz, ką keliaudamas tame kampe pastebejau, czia suglausiu norint trumpai….
Peržiūrėti daugiau
Palangos prašmatnybių istorija. Išaušo pavasaris. Atidarau langą. Nesusivaldau. Spyna sužvanga, ir aš — Vytauto gatvėj. Saulėta. Apsižvalgęs pasuku į „Birutės“ medyną (vietos „lenkų“ „Tiškevičiaus parku“ vadinamą). Atsisėdu poilsio prieš pat „Lurdo“ „grotas“. Nors ne kartą čia ilsėjausi su džiaugsmo kupina širdim, bet šiandien, jei būčiau išgalėjęs, būčiau maironiškai dainavęs. Ir…
Peržiūrėti daugiau
L. Noreika "Palanga" // Vairas 1914 m. nr. 12, p. 2-6; Palanga senai garsi ir žinoma yra ir vietos valstiečiui Žemaičiui, ir išlepintam bajorui dvarininkui, ir svetimtaučiui, ypač lenkui, tik kiekvienam vis kitaip. Vieniems ji yra atminimais brangi, buvo ir yra plačiai apylinkei vieta, kurioje buvo tik vienintelė lengviau pasiekiama…
Peržiūrėti daugiau
„Baltijos jūra. Gintaras“ // Legendos pasakoja, p. 44-45; Gintarą pažinusios tautos daugelį amžių spėliojo, kas gi yra toji graži gamtos dovana, kaip ji atsirado. Kol mokslas nebuvo taręs apie gintarą tiesos žodžio, jos pagal savo gyvenamąsias sąlygas ir papročius kūrė apie jį įvairius padavimus bei mitus. Kai kurie pasiekė ir…
Peržiūrėti daugiau
„Palanga“ // Legendos pasakoja, p. 40; Palanga – kurortas prie Baltijos jūros, mūsų vasaros sostinė. Mieste į Baltijos jūrą įteka Šventosios ir Rąžės (Ronžės) upės. Pirmasis Palangos vardo paminėjimas susijęs su legendiniu pasakojimu apie danų karaliaus Valdemaro kariuomenės išsilaipinimą Palangoje 1161 m. Tik 1253 m. Palanga paminėta Vokiečių ordino kronikose….
Peržiūrėti daugiau
K. Puida „Pamiršti kraštai. Palanga“ // Trimitas – 1921, Nr. 5, p. 12-15 Senovės laikų Palanga buvo vieninteliu Lietuvos uostu, pro kurį ji susisiekdavo su visu pasauliu ir pro kurį viso pasaulio pirkliai turėjo susinešimą su lietuviais. Jau graikų istorikas, Herodotas, mini savo istorijoje Palangą ir gintarą, kurio, matyt, anais…
Peržiūrėti daugiau
Naglio kalno legenda – tai paslaptinga, jausminga ir įkvepianti sakmė apie meilę, pasiaukojimą ir stebuklingą gamtos jėgą, gynusią žemaičių žemę nuo pavergėjų. Ši istorija veda mus į senąjį pajūrį, kur dvasia Miškinis ir gražuolė Ritelė susitiko lemtingoje kovoje už savo tėviškę, o jų meilė – tokia stipri, kad pakeitė istorijos…
Peržiūrėti daugiau