Kam yra prisiėję ne jau tyrinėti, bet, nors taip sau aplankyti vieną – kitą piliakalnį ir pasiklausyti apie juos žmonių papasakojimų, tas žinos, be abejonės, jog labai dažnai yra žmonių minima apie girdėtuosius arba net pačių tariamai matytuosius tų kalnų urvus. Piliakalnių tyrinėtojams, tie urvai yra prigadinę jau ne maža…
Peržiūrėti daugiauSalantų parakvijoj, ties upaliu Salantu, yra senų dienų pilė. Apie karę, pas tą kalną atsitikusią, šiuos dalykus girdėjau. Kryžokai, norėdami iš Prūsų į Kuršą pereiti, vieną kartą išrinko nepaprastą sau kelią. Nuo Kretingos į Salantus, tuokart Skilandžiais vadinamus, nebuvo kasto kelio. Reikalui atsitikus, žmonės važiavo per girias ir balas, kurių…
Peržiūrėti daugiauDidžiai seniai žemaičiai ant aukšto sauso kalno išsipylė sau pilę ant upalio Tenžės ir tankiai gebėjo ant jo melstis, bet niekuomet nelaikė ten įgulos, todėl gudai, jūra pagal atplaukę, leidos į kraštą, atrado pilę ir užėmė. O kad žemaičiai neiškrapštytų, išmūrijo sau ant kalno aukštą bokštą, kuriame laikė įgulą, ir…
Peržiūrėti daugiauSalantai, (Kauno gub). Salantų miestelis nelabai didis, bet ir ne visai mažas: yra čion apie 30 žydu sąkrovėlių, bet lietuviškos sąkrovos nėra nė vienos; buvo 1903 m. p. Lubis įtaišęs sankrovėlę, bet, metams praėjus, vėl uždarė. Yra vienas monopolis, 3 aludės, viena arbatinė su ragaišių kepykla, lietuvio laikoma su lietuviška…
Peržiūrėti daugiauŠitą darbą pavedė mums spauzdinti "Vilniaus žinių" bendradarbis, lenkas. Lenkų literaturoje darbas dar nėra pasirodęs. Spausdinsime jį tarpais, ne vienu pradėjimu. Autorius, rašydamas lenkiškai, vietų vardus kad ir vadina lietuviškai, tačiau iš jo nurašytojo rankraščio ne visur aišku, kaip tie vardai skamba pačioj Lietuvoje. Malonu būtu, kad skaitytojai kur galėdami…
Peržiūrėti daugiauAlkai ir alkvietės. Senovėje lietuviai garbindami savo dievus degindavo jiems aukas, kūrendavo amžiną ugnį ir t. t. Tos vietos, kur buvo deginamos aukos ir kūrenama amžina ugnis, buvo laikomos šventomis. Jos – dievų garbinamos vietos, kaip pažymi Lietuvių Literatūros Draugijos narys A. Tomas, daugiausia dominuodavo kalnų viršūnėse. Tokių kulto vietų…
Peržiūrėti daugiauB. Kerbelytė "Drevernos kalnas" // Kai milžinai gyveno 1969 m. p. 21-22; Senovėje vienas milžinas, plačią ir gilią Drevernos upę užpilt besirengdamas ir jau kone pilną prijuostę smilčių prisižėręs, ant kietumos atsidūrė. Apsidairęs į mylios tolume gulinčias kopas, jis atsitiesęs tuoj prišaukė per marias savo prietelį, į jo darbą bežiopsantį,…
Peržiūrėti daugiauK. Mekas „Impilties piliakalnis“ // Trimitas. – 1934, Nr. 39, p. 772-773; Per paskutinius ketverius metus kas vasara atsiskleidžia naujų lietuvių tautos praeities paslapčių. Atspėjamos tolimosios praeities mįslės. Kastuvų, peilių ir pincetų paliestas prašneko Senosios Impilties kaimo, Darbėnų valsč. piliakalnis (dešiniajame Juodupės krante, 500 metrų nuo Juodupės intako į Šventąją)….
Peržiūrėti daugiau„Salantai“ // Legendos pasakoja, p. 49; Salantai – tolimą praeitį menantis miestas, įsikūręs vaizdingose Salanto upės pakrančių aukštumose, virš kurių kyla grakšti dvibokštė bažnyčia. Tiek miesto apylinkėse esantys archeologijos paminklai, tiek apie juos išlikę padavimai, legendos byloja, kad senovėje ši vietovė buvo svarbus pagoniško kulto centras. Erlos upės slėnyje iškilusioje…
Peržiūrėti daugiau„Kretinga“ // Legendos pasakoja, p. 45-47; Kretinga – miestas Lietuvos vakarinėje dalyje, rajono savivaldybės centras abipus Akmenos upės. Kretingos pavadinimas kildinamas nuo žodžio „kratyti“. Atseit senovėje, kai nebuvo gerų kelių, reikėdavo gerokai pasikratyti per akmenis, kol privažiuodavai miestelį. Legendiniu Kretingos įkūrėju laikomas gotų karalius Armonas, atkeliavęs IV a. nuo dabartinės…
Peržiūrėti daugiauA. Pleškys „Įpilties piliakalnis ir Alkos kalnas“ // Trimitas. – 1927, Nr. 1, p. 18-20; Beveik pačioje Šventosios ir Alkupio upės santakoje, už kokio šimto metrų nuo vieškelio einančio Liepojaus linkui, ant kranto dabartinio malūno kūdros, tarp tyrų lauktu stūkso nuogas, pasakingas, galingas senis milžinas, Įpilties piliakalnis. Iš. trijų pusių…
Peržiūrėti daugiauImbarės gyvenvietė minima rašytiniuose šaltiniuose jau 1253 m., tačiau išsamesnių duomenų apie jos praeitį davė tiktai 1969 m. ten esančio piliakalnio bei jo papėdėje buvusios senosios gyvenvietės archeologiniai kasinėjimai. Imbarės piliakalnis yra apie 4 km į pietus nuo Salantų miesto (Kretingos raj.), kairiajame Salanto upės krante, ties jo santaka su…
Peržiūrėti daugiau