Labai senoj gadynėj Žemaičių miestelyj Ariogaloj gyveno didis ponas ir kunigaikštis, vardu Liutavoras, kuriam kad gimė derlingas sūnus, praminė jį vardu Utenis. Ir tėvas, ir sūnus buvo pagoniu, todėl krikšto nereikalavo. Paaugęs Utenis pastatė naują miestą, kurį nuo savo vardo Utena praminė. Išsidirbo sau gražius rūmus ir padoriai gyveno. Vedė…
Peržiūrėti daugiau
Niekuo Tauragnų parapija nėra iki šiol pragarsėjusi. Nėra čia beveik jokių iš senovės Lietuvos liekanų, jei neskaityti Taurapilės kalno. Taurapilės pilekalnis prie pat ežero Tauragno, kurs nuo Tauragnų miestelio traukesi per 10 varstų ilgumo. Taurapilės pilekalnis iš tolo išsirodžia kaip ir statytas namas, nes teip supyltas. Sako, buk tą kalną…
Peržiūrėti daugiau
Ant aukšto kranto ežero Tauragno stovi miestelis Tauragnai. Pačioj ajkščiojoj vietoj randasi bažnyčia, kuri yra medinė, bet gan didi ir švariai užlajkoma. Šaly miestelio yra parapijinei kapai, aptverti aukštu muru. Vieta del kapų išrinkta gan pakilni ir graži. Užeinant ant kapu tuojaus puola į akis paminklas su lenkišku parašu: "……
Peržiūrėti daugiau
Kuktiškės įsikūrusios 12 km į pietus nuo Utenos, prie Vyžntos upės (šiuo vardu vadinamas Kiaunos aukštupys iki Galuonių ežero Žeimenos baseine, 18,2 km ilgio), kalvotoje ir ežeringoje vietoje, prie Utenos — Švenčionėlių siaurojo geležinkelio, kuris eina apie 1 km į pietus nuo Kuktiškių. Kuktiškiai — viena iš seniausių apylinkės vietovių….
Peržiūrėti daugiau
"Stebūklingas" Užpalių šaltinis "Stebūklingas" Užpalių šaltinis. Šventoji, taip saldžiai Baranausko apdainuota, vingiuojąsi pašlaite, smiltėtas kalnas aukštai iškilęs, rūpestingai saugo koplyčią. Prie koplytėlės čiurlena šaltinis. Lengvi šios žiemos šalčiai jo neužspaudė, o gal jis visados čiurlena. Tai stebuklingas šaltinis Krakula. Šv. Treybėj esą gausūs atlaidai, suvažiuoją iš visos apylinkės. Maldingi žmonės…
Peržiūrėti daugiau
Vyžuonų priešistorė Vyžuonos – senųjų sėlių genčių pakraštys. Genčių, turėjusių pačių archaiškiausių gyvenimo būdo, ypač gamtos ir jos reiškinių garbinimo papročių. Kaip matome iš rašytinių šaltinių, taip pat senelių bei prosenelių pasakojimų, visa juos supanti gamta turėjusi paslaptingos, galingesnės už žmogų jėgos, tiesiogiai veikiančios savo reiškiniais. Tad natūralu, kad gamta…
Peržiūrėti daugiau
Teofilis Tilvytis "Gražus mano Tauragnai" // Ūkininko patarėjas 1932 m. lapkr. 18 d. (40), p. 7 Poemos "Nemunas teka" I-os dalies pradžia Nuo Taurapilio, nuo kalno Matos mažesni kalnaiIr ant vieno, kaip ant balno Sėdi mano Tauragnai.Per gilius, vingiuotus šlaitus Tauragnas mėlynas raitos, Gale jo tamsi duobė — Antras ežeras…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Sieliai Šventojoje. Iš P. Ivanavičienės albumo. Ona Sedelskytė XX a. 4 deš. © A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje buvo du pagrindiniai sielių plukdymo keliai. Jais mediena buvo plukdoma iš Ažvinčių Minčios girios. Pirmojo – ilgiausio kelio pradžia buvo Uteno ežeras. Pakrantė, kurioje buvo…
Peržiūrėti daugiau
Pranė Dundulienė „Mokai“ // Ladakalnis. – 1989, kovo – balandžio mėn. Profesorė Pranė Dundulienė savo straipsniuose ir knygose dažnai mini musų krašto kultūros paminklus. Patelkiame dali jos straipsnio "Prakalbo nebylūs akmenys". Tikriausiai jums bus įdomu susipažinti su kai kuriais Stripeikių ir Šuminu kaimuose bei Nacionalinio parko apylinkėse esančiais mitologiniais akmenimis….
Peržiūrėti daugiau
Užrašyta pagal tauragniškės E. Šimkūnaitės pasakojimą. „Slibino kova su Tauragnų vyrais“ // Ladakalnis. – 1987, Nr. 18, p. 1; Tada turbūt aukso amžiaus būta: oriai ir turtingai gyveno tauragniškiai, darbai jiems sekėsi, laukai derėjo, toli garsėjo savo grožiu ir darbštumu Tauragnų merginos. Ir iš to garso nelaimės prasidėjo — bėdžių…
Peržiūrėti daugiau
Steponas Zobarskas „Taurapilis“ // Trimitas. – 1929, Nr. 45 p. 750-752; Netoli Tauragnų miestelio, rytuose, iš trijų pusių ežero apsuptas, yra kalnas — Taurapiliu vadinamas. Čia užrašyta legenda, apie jį. Jau kelintą diena klaidžiojo Rigimunto, jauno karvedžio vedamas lietuvių būrelis po tamsias ir neįžengiamas, girias, o kelio vis dar negalėjo…
Peržiūrėti daugiau
Adolfas Meškuotis „Utenio pilies paslaptis“ // Trimitas. – 1929, Nr. 22, p. 356-357; Žmonių pasakojimas Pasakojama, kad Uteną įkūręs Lietuvos kunigaištis Utenis. Tai liudiją ir jos vardas. Tačiau taip pat pasakojama, kad senovėje Utena buvusi kitoje vietoje, ten, kur dabar Utenio piliakalnis. Utenos vietoje esą buvęs tik dvaras ir kaimas….
Peržiūrėti daugiau