Kategorijų archyvai: Utenos rajonas

Aisetas – ežerų tėvas, kurio neįmanoma paprastai aprašyti vien krantų linijomis, salomis ar gyliais. Eugenijos Šimkūnaitės straipsnyje jis atsiveria kaip gyvas Labanoro krašto pasaulis – pilnas padavimų, senųjų vardų, slaptaviečių, plaukiojančių salų, retų augalų, žmonių atminties ir savito vietos humoro. Čia ežeras nėra tik vandens telkinys: jis saugo pasakojimus apie…

Ten, kur gyvena karčiuotos gyvatės Tie kas mane sekate socialiniame tinkle Facebook, tikriausiai žinote, kad mėgstu keliauti pagal senovinius vietų aprašymus ir kuo jie senesni, tuo įdomiau. Vienas tokiu, nors ir nelabai senas, maršruto, pavadinto "Ten, kur gyvena karčiuotos gyvatės" aprašymas rastas 1970 m. žurnale "Mūsų gamta". Jame Romualdas Šimkonis…

Nuotrauka: Ežeras Ginučiuose. 1935-07-10. © Vytauto Didžiojo karo muziejus Žymiausi Aukštaičių kalnai Žymiausi Aukštaičių kalnai. Visų aukščiausias Kauno gub. aukštumas randame Ežerėnų kalnuose: Taurapilio (Tauragnų par.) arti 118 s. (251 m.) ir Pratkūnų kalną (Salako par.) arti 113 s. (241 m.). Dar aukštesnės už juos yra gretimosios Švenčionių kalvos Vilniaus…

Labai senoj gadynėj Žemaičių miestelyj Ariogaloj gyveno didis ponas ir kunigaikštis, vardu Liutavoras, kuriam kad gimė derlingas sūnus, praminė jį vardu Utenis. Ir tėvas, ir sūnus buvo pagoniu, todėl krikšto nereikalavo. Paaugęs Utenis pastatė naują miestą, kurį nuo savo vardo Utena praminė. Išsidirbo sau gražius rūmus ir padoriai gyveno. Vedė…

Niekuo Tauragnų parapija nėra iki šiol pragarsėjusi. Nėra čia beveik jokių iš senovės Lietuvos liekanų, jei neskaityti Taurapilės kalno. Taurapilės pilekalnis prie pat ežero Tauragno, kurs nuo Tauragnų miestelio traukesi per 10 varstų ilgumo. Taurapilės pilekalnis iš tolo išsirodžia kaip ir statytas namas, nes teip supyltas. Sako, buk tą kalną…

Ant aukšto kranto ežero Tauragno stovi miestelis Tauragnai. Pačioj ajkščiojoj vietoj randasi bažnyčia, kuri yra medinė, bet gan didi ir švariai užlajkoma. Šaly miestelio yra parapijinei kapai, aptverti aukštu muru. Vieta del kapų išrinkta gan pakilni ir graži. Užeinant ant kapu tuojaus puola į akis paminklas su lenkišku parašu: "……

Kuktiškės įsikūrusios 12 km į pietus nuo Utenos, prie Vyžntos upės (šiuo vardu vadinamas Kiaunos aukštupys iki Galuonių ežero Žeimenos baseine, 18,2 km ilgio), kal­votoje ir ežeringoje vietoje, prie Utenos — Šven­čionėlių siaurojo geležinkelio, kuris eina apie 1 km į pietus nuo Kuktiškių. Kuktiškiai — viena iš seniausių apylinkės vietovių….

"Stebūklingas" Užpalių šaltinis "Stebūklingas" Užpalių šaltinis. Šventoji, taip saldžiai Bara­nausko apdainuota, vingiuojąsi pašlaite, smiltėtas kalnas aukštai iškilęs, rūpestingai saugo koply­čią. Prie koplytėlės čiurlena šalti­nis. Lengvi šios žiemos šalčiai jo neužspaudė, o gal jis visados čiurlena. Tai stebuklingas šalti­nis Krakula. Šv. Treybėj esą gau­sūs atlaidai, suvažiuoją iš visos apylinkės. Maldingi žmonės…

Vyžuonų priešistorė Vyžuonos – senųjų sėlių genčių pakraštys. Genčių, turėjusių pačių archaiškiausių gyvenimo būdo, ypač gamtos ir jos reiškinių garbinimo papročių. Kaip matome iš rašytinių šaltinių, taip pat senelių bei prosenelių pasakojimų, visa juos supanti gamta turėjusi paslaptingos, galingesnės už žmogų jėgos, tiesiogiai veikiančios savo reiškiniais. Tad natūralu, kad gamta…

Teofilis Tilvytis "Gražus mano Tauragnai" // Ūkininko patarėjas 1932 m. lapkr. 18 d. (40), p. 7 Poemos "Nemunas teka" I-os dalies pradžia Nuo Taurapilio, nuo kalno Matos mažesni kalnaiIr ant vieno, kaip ant balno Sėdi mano Tauragnai.Per gilius, vingiuotus šlaitus Tauragnas mėlynas raitos, Gale jo tamsi duobė — Antras ežeras…

Nuotrauka: Sieliai Šventojoje. Iš P. Ivanavičienės albumo. Ona Sedelskytė XX a. 4 deš. © A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje buvo du pagrindiniai sielių pluk­dymo keliai. Jais mediena bu­vo plukdoma iš Ažvinčių Minčios girios. Pirmojo – ilgiausio kelio pradžia buvo Uteno ežeras. Pakrantė, ku­rioje buvo…

Pranė Dundulienė „Mokai“ // Ladakalnis. – 1989, kovo – balandžio mėn. Profesorė Pranė Dundulienė savo straipsniuose ir kny­gose dažnai mini musų krašto kultūros paminklus. Patel­kiame dali jos straipsnio "Prakalbo nebylūs akmenys". Tikriausiai jums bus įdomu susipažinti su kai kuriais Stripeikių ir Šuminu kaimuose bei Nacionalinio parko apylinkėse esančiais mitologiniais akmenimis….