Ekskursija Nemunu. Pakalbėjus su žmonėmis, ekskursavusiais Nemunu pasirodo, kad jie aplanko toli gražu ne visas to krašto įžymesnes vietas. Priežastis ta, kad jie neturi tinkamo plano, o važiuoja tik taip sau. Taigi atitinka, kad ekskursantams apsistojus, pavyzdžiui, Veliuonoje, pažiūrėti Gedimino kalno sužino, jog kažkur aukščiau (kur jau pravažiuota) dar buvo…
Peržiūrėti daugiauPanemunių grožis Vilkijos istoriniai paminklai. Palikęs Kauną, platus Nemunas tyliai vingiuoja vakarų link. Gražūs Nemuno krantų reginiai nuolatos keičiasi, mirga. Neseniai pasiliko Kauno santaka su baltais bažnyčių bokštais ir sena pilimi ir štai prieš akis Nevėžio santakos gražieji krantų skardžiai su Raudondvario pilies dantytais bokštais. Toliau antroje Nemuną pusėje raudonuoja…
Peržiūrėti daugiauKelios istorinės Lietuvos vietos Prakalba Kelios istorinės Lietuvos vietos. Lietuvos istorija yra labai neaiški. Jos žinios tesiekia XIII, XIV šimtmetį, o kas ankščiau buvo, beveik visai nėra žinoma. Ir tos pačios žinios dažnai būna klaidingos, nes jas patiekė daugiausia svetimšaliai, kurie, nemokėdami lietuvių kalbos ir nežinodami jų papročių, nekartą iškraipė…
Peržiūrėti daugiauZ. Ivinskis "Didžioji 1336 m. tragedija Pilėnuose" // Trimitas 1939 m. nr. 50, p. 1216-1218. Kalbant apie karalių Gediminą, reikia dar sustoti ties jo santykiais su kryžiuočiais, kurie vis intensyviau ruošėsi pulti Lietuvą. Naujas ordino magistras Ditrichas von Altenburgas nuo 1336 m. pradeda savo didįjį spaudimą. Po keleriu metų pertraukos,…
Peržiūrėti daugiauB. Buračas "Akmeniu virtusi karalaitė" // Trimitas 1939 m. nr. 34, p. 831. Padavimas apie Jučionių akmenį Dešiniajame Nemuno krante, tarp didelių girių, Kulautuvos pušynuose, yra Jučionių kaimas. Kaimo pakluonės tankioje girioje sruvena versmingas Neriepos upelis, kūrime riogso žemėn įsmegęs Karalaitės akmuo. Žiūrint į jo išvaizdą, kai kam jis primena…
Peržiūrėti daugiau„Zapyškis“ // Legendos pasakoja, p. 35; Zapyškis – nedidelis miestelis rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 6 km nuo Kauno, – išsidėstęs dviem aukštais vaizdingame kairiajame Nemuno krante. Pirmas aukštas – miestelio senovė, Nemunas dažnai tekėdavo gyventoju kiemais, todėl gyvenvietė užkopė į „antrąjį aukštą". Tai viršutinė upės kranto terasa, vadinama Dievogala. Netoliese…
Peržiūrėti daugiauV. Bičiūnas „Kauno priemiesčiai ir apylinkės“ // Trimitas. – 1932, Nr. 2, p. 27-28; Nr. 3, p. 48; Nr. 4, p. 68; Nr. 5, p. 87-88; Mūsų laikinoji sostinė, esanti gražioje dviejų upių — Nemuno ir Neries santakoj, turi ne vien garbingą praeiti, bet ir gražių vaizdų bei apylinkių. Pati…
Peržiūrėti daugiauA. Vabalkšnis „Kunigaikštis Pyplys“ // Trimitas. – 1929, Nr. 30, p. 512-514; Piliakalnio paslaptis Važiuojant Nemunu žemyn, toj vietoj, kur Nevėžis įteka, kairiajam Nemuno krante yra piliakalnis. Mažas ir nedidelis atrodo iš tolo tas piliakalnis. Ant aukšto kalno, kurio krantai yra statūs į vakarus, į rytus ir šiaurę, plaukiąs Nemunu…
Peržiūrėti daugiauA. Varguolis „Girių karalius“ // Trimitas. – 1927, Nr. 39, p. 1252-1526; Nr. 40, p. 1277-1282; Nr. 41, p. 1315-1318; Nr. 42, p. 1342-1346; Baudžiavos laikų pasakojimas Dešinėje Nevėžio upės pusėje yra labai didelis žemės plotas, Karalgiriu vadinamas. Prieš daugelį metų toje vietoje buvo tankus, neperinamas miškas, dešimčius kilometrų skersai,…
Peržiūrėti daugiauV. Sapniūnas „Raudondvario pilyje“ // Ateitis. – 1943, Nr. 159, p. 3 Dangus pilkas. Vėjas padangėje veja lengvus debesis. Tačiau jie tik uždengia saulę. Žemės jie nedrėkina lietaus lašais. Pakelėse vis matyti vienas prie kito prisiglaudę priemiesčio namai. Jie nusidriekia beveik iki Raudondvario. Pastebima, kad kituomet Kauno miestas sparčiai augo….
Peržiūrėti daugiau