Nuotrauka: Palanga. Birutės kalnas. Laiptų, vedančių kalvos šiaurės rytiniu šlaitu link viršūnės, bendras vaizdas. Fotografinis atvirukas, darytas 1936 m. Palangoje, Igno Stropaus (1884–1959) fotoateljė. Fotografas Ignas Stropus 1936 m. © Kretingos muziejus Žemaičių kalnai Žemaičių kalnai. Nors šiaipjau Žemaičių (Telšių) kalvos paprastai neiškyla aukščiau per 80-85 s. (170-180 metrų) nuo…
Peržiūrėti daugiauMainos rūbai margo svietoMaironis 1859-1860 m. M. Valančius rinko žinias apie Boreikavą. Vieta vadinama Alka (Erkšva) (Skuodo raj.). Pasauly nėra nieko pastovaus. Viskas jam kaitaliojas mainos. Mainos žmonės, mainos jų kalbos, mainos karalysčių ribos, mainos gyvenamos vietos. Kame seniaus buvo traškančios, girios, šiandien tęsiasi elektra apšviestos didmiesčio gatvės, kame prieš…
Peržiūrėti daugiauPavandenė mažas ́miestelis Danilavičių nousavybė; jame parapijos bažnyčia iš oro ir vidaus gerai apveizdėta, beveik kaip visos šios vyskupystės bažnyčios nuo tam, tikro laiko iš oro ir vidaus rūpestingai užlaikoma, savo vyriausiąją globėja turi šv. Uną. Altorių teplioti paveikslai ir skaptuoti papuošalai nekuomi neatsižymi. Miestelis dailioje vietoje, gerai pastatytų, namų…
Peržiūrėti daugiau„Kalnai ant kalnų, ir ant tu kalnų kalnai ir maži kalneliai!… Vakariniame Šiaulių apskričio pakraštyje, Luokės parapijoje, riogso augščiausias visoj Žemaitijoj įdomus „Šatrijos“ kalnas. Žinoma, prilyginus ji, prie Karpatų, Kaukazo ir Alpių viršūnių, butų ne kas. Bet mūsų šalyj, šalip "Smėlių", "Pilių" ir kitų tokių mūsiškių kalnelių Luokės kalnas pasirodo…
Peržiūrėti daugiauJanapolė tai menkas sodelis, kuriame keletas gryčių ir medinė bažnyčia, pastatyta Žemaičių vyskupo Jono Dominiko Lopacinskio. Bažnyčia gražiai užlaikoma, nors dailės dalykų joje ir nėra. Klebonijos triobesiai menki. Netoli bažnyčios gražioje vietoje dvaras, vadinamas Viržovėnai, mylima buveinė vyskupo Lopacinskio, nuo jo vardo pramintas Janapaliu. Viržovėnai, užrašyti bažnyčiai Vytauto, prigulėjo kitą…
Peržiūrėti daugiauMetuose 1315 mistras kryžokų Enrikas prieš Gramyčias ryžos siųsti stiprią kariauną į Žemaičius ir užimti pilę Girgždutę. Vokiečiai, negalėdami vardo tos pilės išrunguoti, praminė ir savo knygose įrašė Surdita. Prūsuose buvojau daug žemaičių krikštytų, kurie, pajutę vokiečius prie Girgždutės keliausiančius, pranešė žemaičių vyresnybei, kuri, žinią gavusi, nebsnaudė. Visų pirma susitiko…
Peržiūrėti daugiauMetuose 1314 kryžokų viršininkas Plockas, surinkęs būrį kareivių, išsiuntė į Žemaičius, į Varnių pavietą. Ties šios dienos Taurage persikėlė kareiviai per upę Jūrą, krūmais pagal traukė į Šilalę. Nuo žemaičių su visu neužkabinti, atėjo pas ežerą Lūkstą. Nakčiai užšokus, vokiečiai apsistojo, sukūrė ugnis, išsivirė valgius, pastatė sau šatrus ir sugulė….
Peržiūrėti daugiauŠitą darbą pavedė mums spauzdinti "Vilniaus žinių" bendradarbis, lenkas. Lenkų literaturoje darbas dar nėra pasirodęs. Spausdinsime jį tarpais, ne vienu pradėjimu. Autorius, rašydamas lenkiškai, vietų vardus kad ir vadina lietuviškai, tačiau iš jo nurašytojo rankraščio ne visur aišku, kaip tie vardai skamba pačioj Lietuvoje. Malonu būtu, kad skaitytojai kur galėdami…
Peržiūrėti daugiau(Isz mano atminties apie musu kelionę po Zemaiczius.) …Senovės žinyczios, kur prabocziai musų liaupsino dievus savo, paskirtos tapo garbei krikszczioniszkojo Dievo: stabai vyriausiųjų Lietuvos dievų isznaikinta o jų vieton altoriai įtaisyti… Kas gi beliko mums nů musų tėvų? -Rasztai apie jų senovės veikalus ir…. pilekalniai – tai visos musų istoriszkos…
Peržiūrėti daugiauGandingos pilis. Plunges m. (Telsziu pav.) į Kulius važiůjant, ne toli vieszkelio, deszinēje, ties upēs Babrungos, matyti augsztas, nepaprastas kalnas. Isz kurios tiktai pusēs žiurētumei, kalnas iszrodo kaip laivas, ilsas po audru, į sziaurę atsuktas. Vadinasi Gondingos pilē, tů pacziu vardu, kaip aplinkinis sodžius. Seni žmones pasakoja, buk ju tēvai…
Peržiūrėti daugiauBabrungėnai Babrungėnai (Platelių parap. Kretingos aps.). Yra tai sodą notoli tos vietos, kame ūpė Babrungas prasideda iš Platelių Didžiojo ežero. Babrungas teka pačiu Babrungėnų viduriu. Sodos plotas apie 9 — 10 kv. klmtr. Ūkininkų 35, jų tarpe du grapo Šuazelio nuomininku. Gyvena vienkiemiais. Ūkių didumas — 80 – 4 ha….
Peržiūrėti daugiauAlkvietės ir alkai – senovės lietuvių tikybos paminklai Alkvietės ir alkai – senovės lietuvių tikybos paminklai. Lietuvoje, yra daug vietų, žmonių alkvietėmis, alkakalniais, alkupiais vadinamų. Taip vadinamos vietos senovės lietuvių buvo skiriamos tikybiniam kultui. Čia senovėje lietuviai susirinkdavę bendriems aukojimams, maldoms, įvairioms apeigoms, kuriu nuotrupos dar ir dabar yra užsilikusios…
Peržiūrėti daugiau