(Padavimų žiupsnelis) Mūsų žemelėje yra užsilikusių gražių vietelių bei kalnų, kurie mus stebina ir šiandien savo garsia praeitimi, įvairiais padavimais bei pasakomis, kada mūsų seneliai buvę stabmeldžiai, laikę tas vietas šventomis ir kiekvieną, kas drįsdavęs šias vieteles išniekinti, ypač savo žiauriuosius priešus kryžiuočius, virtę pergalėtojais paaukodavę savo dievų garbei. Daugiausia…
Peržiūrėti daugiau
Senieji Medininkai – Varniai – tai kelionė į vieną seniausių ir savičiausių Žemaitijos kraštų, kuriame gamta ir istorija susilieja į vientisą, gyvą pasakojimą. P. Vasiliausko 1970 m. žurnale „Mūsų gamta“ publikuotas straipsnis atveria skaitytojui ne tik Biržulio, Lūksto ir aplinkinių pelkynų grožį, bet ir gilią šio krašto praeitį – nuo…
Peržiūrėti daugiau
Reiskių tyro žemėje prasideda vienas savičiausių Žemaitijos kraštovaizdžių – ramus, miškais ir pelkėtais tarpukalviais nusėtas Kulių apylinkių pasaulis. Čia kalvos švelniai išsirikiuoja viena paskui kitą, tarp jų tyvuliuoja pelkėti lygumų plotai, o didžiąją krašto dalį dengia tamsūs eglynai, retkarčiais prašviesinami pušynų ar pavienių lapuočių gojelių. Šiame krašte gamta suformavo ypatingą…
Peržiūrėti daugiau
Senovinės lietuvių šventovės – tai Petro Tarasenkos bandymas praskleisti vieną paslaptingiausių mūsų praeities klodų: kaip iš tiesų atrodė senovinis lietuvių religinis pasaulis ir kokiose vietose jis buvo gyvai praktikuojamas. Šis straipsnis, publikuotas 1926 metų žurnalo „Švietimo darbas“ 6 numeryje, išsiskiria tuo, kad autorius drąsiai polemizuoja su tuomet vyravusia nuomone esą…
Peržiūrėti daugiau
Norėdami savo kelionėmis pažinti Žemaitijos senove, nors ir naudojamės moderniška susisiekimo priemone auto, tačiau gana dideli atstumai, nevisuomet geri keliai ir sustojimas ilgesniam laikui ties vienu sen. paminklu nevisad leido pažinti visus esančius pakelyje senovės paminklus, nors ir netoliese Klaipėdos. Kad pamatyti plačiai pagarsėjusius Žematijoje Šatrijos ir Medvegalio kalnus ir…
Peržiūrėti daugiau
Keliavimas tai įgimta žmogui liga, nuo kurios jis ir per ilgus šimtmečius savo kultūrinio gyvenimo dar nepasiliuosavo, bet atvirkščiai, kuo aukštesnio kultūrinio laipsnio pasiekiama, tuo daugiau keliaujama, nors kartais ir visai betiksliai. Kur tik žmogaus nekeliaujama? Nėra jau, rodos, žemės rutuly ir vietos, į kurias bent svajonėmis žmogus nebūtų keliavęs….
Peržiūrėti daugiau
Plateliai, Kretingos apskr. Platelių miestelis. ne didelis, bet jaukus ir švarus pusėtinai. Ypatingo gražumo suteikia plateliams ir jų apylinkei miškai ir ežerai. Labiausia minėtina plokščių giria "Plokštinė". Ilgumo ir platumo bus po kokius 8-9 kilometerius. Buvo gražaus miško, bet prieš karą daug medžių išgądino kirminai. Vokiečių okupacijos metais visas pasauses…
Peržiūrėti daugiau
Legendomis apipintas Platelių kraštas nuo seno žadina vaizduotę ir vilioja pasinerti į paslaptingą Žemaitijos glėbį. Tai žemė, kur kiekviena kalva, giraitė ar akmuo mena senovės atgarsius, kur šimtmečius sklandė padavimai apie protėvių kovas, aukurus ir dievų garbinimą. Šiose apylinkėse tyliai alsuoja ir istorijos dvasia, ir gamtos didybė — nuo tviskančio…
Peržiūrėti daugiau
Nuotraukoje Ugnumas – vieta kur prižiūrima ugnies sergėtojų, liepsnoja amžinoji ugnis. Raudonkalnis, šalia Šatrijos Žemaičių kultūros pėdsakai dažnai slypi ne vien piliakalniuose ar senkapiuose, bet ir tautos dvasios užkaboriuose – ten, kur žodžiai tampa liudijimu. Šis straipsnis – tai tarsi šimtametė širdies išpažintis, laiškas, parašytas beveik prieš šimtmetį ir 1924-aisias…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Palanga. Birutės kalnas. Laiptų, vedančių kalvos šiaurės rytiniu šlaitu link viršūnės, bendras vaizdas. Fotografinis atvirukas, darytas 1936 m. Palangoje, Igno Stropaus (1884–1959) fotoateljė. Fotografas Ignas Stropus 1936 m. © Kretingos muziejus Žemaičių kalnai Žemaičių kalnai. Nors šiaipjau Žemaičių (Telšių) kalvos paprastai neiškyla aukščiau per 80-85 s. (170-180 metrų) nuo…
Peržiūrėti daugiau
Mainos rūbai margo svietoMaironis 1859-1860 m. M. Valančius rinko žinias apie Boreikavą. Vieta vadinama Alka (Erkšva) (Skuodo raj.). Pasauly nėra nieko pastovaus. Viskas jam kaitaliojas mainos. Mainos žmonės, mainos jų kalbos, mainos karalysčių ribos, mainos gyvenamos vietos. Kame seniaus buvo traškančios, girios, šiandien tęsiasi elektra apšviestos didmiesčio gatvės, kame prieš…
Peržiūrėti daugiau
Pavandenė mažas ́miestelis Danilavičių nousavybė; jame parapijos bažnyčia iš oro ir vidaus gerai apveizdėta, beveik kaip visos šios vyskupystės bažnyčios nuo tam, tikro laiko iš oro ir vidaus rūpestingai užlaikoma, savo vyriausiąją globėja turi šv. Uną. Altorių teplioti paveikslai ir skaptuoti papuošalai nekuomi neatsižymi. Miestelis dailioje vietoje, gerai pastatytų, namų…
Peržiūrėti daugiau