Nuotrauka: Puntukas. Šlaite – didelis akmuo; viršuje sėdi vyriškis ir berniukas. Už akmens medžių eilė. Nežinomas autorius 1929 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Akmenys klajūnai Akmenys klajūnai. Kas žymiausia, tai ledynai yra pas mus atkėlę iš šiaurės šalių ir išmėtę po dirvas senesnių gadynių padermės uolų atskalų,…
Peržiūrėti daugiauVardą tai vietai suteikė koks tai senesnis miestas; gal Panevėžys iki šiolei vadinamas „Senamiesčiu“. Nors Naujamiestis reiškia miesto vardą, bet iki šiolei nenustojo būti tikt sodžiumi su bažnyčia. Ta vieta buvo viena iš tarpo skaitlingų prigulėjusių Radvilams, o prieš keletą dešimčių metų tapo Karpių nuosavybe. Naujamiestis randasi nuo Panevėžio už…
Peržiūrėti daugiauAnot laikraščio „S.-Z. Tel.", imperatoriškoji archeologijos komisija išsiuntusi savo narį – bendradarbi, p. J. S. Abramovą, ištirti Panevėžio, Ukmergės ir Ežerėnų apskričių milžinkapių. Ypač daug tokių milžinkapių esą Panevėžio apylinkėje, todėl p. Abramovas nuo ten pradėjęs savo darbą. Birželio 18 dieną kasęs Malatiškės dvare, už 6 varstų nuo Panevėžio. Pasirodę,…
Peržiūrėti daugiauSeniūnijos miestelis Subačius, gavo savo vardą, kaip sakoma, nuo pavardės sodiečio Subačiaus, kursai pirm uždėjimo miestelio čia turėjo savo sodybą. Toji pavardė Panevėžio pavietę dar iki šiolei sutinkama. Miestelis guli ant upelės Viešintos kranto; Dievo namai mediniai; viduje pavyzdingas švarumas, o kadangi bažnyčia jau gana senyva, nes pastatyta 1590 metuose,…
Peržiūrėti daugiauBiržai, tai senas Lietuvos miestelis, nežinia kada buvo įkurtas, tik galima spręsti iš žinių apie Biržus, kurios yra paduotos XV amžiuje. Tose žiniose pasakojasi apie medinį pilį terp upių Agluonos ir Apaščios, susiliejime. Pilis buvo įrengta tankiame beržyne nuo ko ir savo pavadinimą gavo. Apie XV amžiaus vidurį ir karaliaus…
Peržiūrėti daugiauKupiškio piliakalnis. Didžiulį supiltą Kupiškio kalną lenkai vadina: Góra Zamkowa, nes čia XI-XII amžiuje būta pilės, aptvertos mediniais statiniais, ne akmenimis, ne plytomis, nors čia pat pilna akmenų, uolų sluogsniai, molio ir žvyro kalnai. Anais laikais tesinaudota žeme ir medžiu. Vaikštikai kaimų siuvėjai kartoja mėgiamąją pasaką, kaip tą kalną Švedai…
Peržiūrėti daugiauKeletas istorinių vietų Lėvenos baseine. Už kokio vieno kilometro nuo Bigailių stoties (Subačiaus val.), žiemiu pusėje, yra Aščiagalių sodžius. To sodžiaus laukai prieina prie Lėvens ir ant jo kranto yra didelis kalnas, žmonių piliakalniu, vadinamas. Dažnai žmonės ant jo randa senovės metalinių pinigų ir įvairių senovinių ginklų ir įvairių senovinių…
Peržiūrėti daugiauKarsakiškio apylinkė. Pirm negu imti aprašinėti šios apylinkės istoriškoji reikšmė, reikia paieškoti, žinių rašytuose šaltiniuose. Rasi, šis klausimas jau yra išaiškintas ir Karsakiškio apylinkė ištyrinėta kur nors rusų ar lenkų literatūroje, bet gi mes tuo tarpu labai maža apie ją težinome. Taigi, šie keli pastebėjimai gal duos kiek tiek medžiagos…
Peržiūrėti daugiauKarsakiškis. Iš vietinio gyventojo, Panevėžio mokytojų seminarijos auklėtinio J. Paštuko, dar gavau įdomių apie Karsakiškį žinių. Karsakiškis seniau buvęs didžiausias to meto Lietuvos miestas. Jo pradžia buvusi prie Akmenių kaimo, o pabaiga prie Paliūniškio dvaro Jis turėjęs 3 mylias skersai ir tiek pat išilgai. Pats centras buvęs toje vietoje, kur…
Peržiūrėti daugiauSteponas Zobarskas „Beragis“ // Trimitas. – 1929, Nr. 28, p. 478-481; Salų ežero legenda Puikus Salų bažnytkiemis! Nors ir nedidelis. Kam teko bent kartą jame atsilankyti — niekuomet neužmirš. Graži, kaštanų vainikais apsisiautusi, bažnyčia. Balti, iškilmingu mostu pasistiepę mūrai. Toliau šventoriaus, šiaurėje, didelis sodas. Obelys nukarusios visokiais raudonais vaisiais. Kaip…
Peržiūrėti daugiau