Kupiškio piliakalnis. Didžiulį supiltą Kupiškio kalną lenkai vadina: Góra Zamkowa, nes čia XI-XII amžiuje būta pilės, aptvertos mediniais statiniais, ne akmenimis, ne plytomis, nors čia pat pilna akmenų, uolų sluogsniai, molio ir žvyro kalnai. Anais laikais tesinaudota žeme ir medžiu. Vaikštikai kaimų siuvėjai kartoja mėgiamąją pasaką, kaip tą kalną Švedai…
Peržiūrėti daugiau
Keletas istorinių vietų Lėvenos baseine. Už kokio vieno kilometro nuo Bigailių stoties (Subačiaus val.), žiemiu pusėje, yra Aščiagalių sodžius. To sodžiaus laukai prieina prie Lėvens ir ant jo kranto yra didelis kalnas, žmonių piliakalniu, vadinamas. Dažnai žmonės ant jo randa senovės metalinių pinigų ir įvairių senovinių ginklų ir įvairių senovinių…
Peržiūrėti daugiau
Karsakiškio apylinkė. Pirm negu imti aprašinėti šios apylinkės istoriškoji reikšmė, reikia paieškoti, žinių rašytuose šaltiniuose. Rasi, šis klausimas jau yra išaiškintas ir Karsakiškio apylinkė ištyrinėta kur nors rusų ar lenkų literatūroje, bet gi mes tuo tarpu labai maža apie ją težinome. Taigi, šie keli pastebėjimai gal duos kiek tiek medžiagos…
Peržiūrėti daugiau
Karsakiškis. Iš vietinio gyventojo, Panevėžio mokytojų seminarijos auklėtinio J. Paštuko, dar gavau įdomių apie Karsakiškį žinių. Karsakiškis seniau buvęs didžiausias to meto Lietuvos miestas. Jo pradžia buvusi prie Akmenių kaimo, o pabaiga prie Paliūniškio dvaro Jis turėjęs 3 mylias skersai ir tiek pat išilgai. Pats centras buvęs toje vietoje, kur…
Peržiūrėti daugiau
Steponas Zobarskas „Beragis“ // Trimitas. – 1929, Nr. 28, p. 478-481; Salų ežero legenda Puikus Salų bažnytkiemis! Nors ir nedidelis. Kam teko bent kartą jame atsilankyti — niekuomet neužmirš. Graži, kaštanų vainikais apsisiautusi, bažnyčia. Balti, iškilmingu mostu pasistiepę mūrai. Toliau šventoriaus, šiaurėje, didelis sodas. Obelys nukarusios visokiais raudonais vaisiais. Kaip…
Peržiūrėti daugiau