Mūsų piliakalniai – tai gyvieji Lietuvos istorijos liudininkai, išsibarsčiusieji po visą kraštą ir saugantys akmens gadynės sodybų, aisčių pilių ir didžiųjų kovų su kryžiuočiais atmintį. Kiekvienas pilies kalnas, pilaitė ar švedkalnis – tai ne tik žemės supilta aukštuma, bet ir ištisa praeities knyga, kurią galima skaityti iš pylimų, griovių, šlaitų…
Peržiūrėti daugiau
Ieškotini senoviški paminklai – tai raginimas atsigręžti į nykstančius mūsų praeities ženklus, išsibarsčiusius laukuose, pakelėse ir dvarų soduose. 1927 m. laikraštyje „Lietuva“ publikuotame Petro Tarasenkos straipsnyje keliama nerimą kelianti mintis: kiek dar paslaptingų akmenų – su žalčiais, „pėdomis“, dubenimis ar menhìrų pavidalo – slypi pamiršti ar jau prarasti? Remdamasis Raguvos…
Peržiūrėti daugiau
Senovės lietuvių tikybos klausimu – tai Jono Balio straipsnis, publikuotas 1927 m. laikraščio Lietuva numeryje, kuriame autorius polemiškai ir kritiškai svarsto senosios lietuvių (aisčių) religijos pobūdį, remdamasis istorikų, kalbininkų ir kronikierių tekstais. Straipsnis parašytas kaip tiesioginė reakcija į to meto diskusijas, ypač į Konstantino Avižonio publikaciją apie alkvietes ir alkakmenis,…
Peržiūrėti daugiau
Dešinėje Vyžuntos upės pusėje, Rokiškio apskrityje, nuo Juodupės iki Panemunės miestelio per 20 km plote yra labai daug įvairių archeologinių vietų. Įžymesnės jų – tai įvairiais pavadinimais 15 kalnų ir kalnelių. Penki jų vadinami piliakalniais: Panemunio, Gudiškių, Elksnemužės, Ginotų ir Didsodės. Kiti vadinami Brėzgių „Velniaduobe“ su gilia duobe viršukalnyje, Kraštų…
Peržiūrėti daugiau
Šis tas iš mūsų senovės – taip pavadintas J. Klykūno straipsnis, publikuotas 1926 m. žurnale Švietimo darbas (Nr. 6), kviečia skaitytoją pažvelgti į dažnai nepastebimus, bet iškalbingus Lietuvos praeities pėdsakus. Autorius fiksuoja gyvus pasakojimus apie slaptus karo kelius per pelkes, milžinkapius, nykstančius alkakmenius ir bažnyčių požemiuose slypinčius istorinius turtus, taip…
Peržiūrėti daugiau
Iš vieno tulo asmens gauta senas dokumentas, kuris vaizduoja Panevėžio miestą 1851 metais…Žemiau paduodame minėto dokumento vertimą į lietuvių kalbą: Panevėžio parapijos statistinis aprašymas Apskrities miestas Panevėžys savo padėtim ant kairiojo kranto upės Nevėžio, imdamas nuo tos upės savo pavadinimą ir esantis gana toli nuo gubernijos miestų: nuo Vilniaus 20…
Peržiūrėti daugiau
Turtingos senais radiniais vietos – taip būtų galima apibūdinti ne vieną Lietuvos kampelį, kur žemė dar ir šiandien saugo nebylius, bet iškalbingus praeities ženklus. Šis straipsnis, publikuotas laikraštyje „Rytas“ 1925 m. spalio 16 d., p. 3, atveria skaitytojui autentišką XX a. pradžios žvilgsnį į archeologinius radinius, gyvą žmonių atmintį ir…
Peržiūrėti daugiau
Sunkiais keliais žengė lietuvių tauta į savo atgimimą, tačiau vedama vienos idėjos, vienos minties būti laisva, ji nepaklydo kryžkeliuose, nesustojo pusiaukelyje ir po sunkių vargų priėjo laimingą galą. Garbė nurodyti Lietuvai tautinį jos idealą ir kelius į jį teko daugiausiai "Aušrai" ir jos įkūrėjui, dar gyvam mūsų tautos patriarchui Jonui…
Peržiūrėti daugiau
Skapiškis yra mažas Rokiškio apskrities miestelis, trijų kilometrų atstumo nuo plačiojo ir siaurojo, einančio į Suvainiškį, geležinkelių kryžkelio. Jis turi apie 900 gyventojų, kurių apie 200 yra žydai. Jame yra paštas, vidurinė mokykla, mokytojų kursai, pradžios mokykla, vaistinė, gydytojas, bažnyčia. Jo apylinkės, išskyrus Mituvos ežerėlį, vienodos ir neįdomios. Senesniuose žemėlapiuose…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Piliakalniai vadinami „Pilis“, „Kartuvių kalnas“ ir „Varpinyčios kalnas“. Už dviejų eglių, tolumoje, pievoje, matomi trys vienas šalia kito esantys piliakalniai. Artimiausias ir tolimiausias apaugę retais krūmokšniais. Autorius: Balys Buračas XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. © Vytauto Didžiojo karo muziejus Grūžių apylinkės kalneliai Mūsų kalnai. Čia…
Peržiūrėti daugiau
Vardą tai vietai suteikė koks tai senesnis miestas; gal Panevėžys iki šiolei vadinamas „Senamiesčiu“. Nors Naujamiestis reiškia miesto vardą, bet iki šiolei nenustojo būti tikt sodžiumi su bažnyčia. Ta vieta buvo viena iš tarpo skaitlingų prigulėjusių Radvilams, o prieš keletą dešimčių metų tapo Karpių nuosavybe. Naujamiestis randasi nuo Panevėžio už…
Peržiūrėti daugiau
Anot laikraščio „S.-Z. Tel.", imperatoriškoji archeologijos komisija išsiuntusi savo narį – bendradarbi, p. J. S. Abramovą, ištirti Panevėžio, Ukmergės ir Ežerėnų apskričių milžinkapių. Ypač daug tokių milžinkapių esą Panevėžio apylinkėje, todėl p. Abramovas nuo ten pradėjęs savo darbą. Birželio 18 dieną kasęs Malatiškės dvare, už 6 varstų nuo Panevėžio. Pasirodę,…
Peržiūrėti daugiau