Kategorijų archyvai: Šiaulių rajonas

Nuotrauka: Palanga. Birutės kalnas. Laiptų, vedančių kalvos šiaurės rytiniu šlaitu link viršūnės, bendras vaizdas. Fotografinis atvirukas, darytas 1936 m. Palangoje, Igno Stropaus (1884–1959) fotoateljė. Fotografas Ignas Stropus 1936 m. © Kretingos muziejus Žemaičių kalnai Žemaičių kalnai. Nors šiaipjau Žemaičių (Telšių) kalvos paprastai neiškyla aukščiau per 80-85 s. (170-180 metrų) nuo…

Nuotrauka: Puntukas. Šlaite – didelis akmuo; viršuje sėdi vyriškis ir berniukas. Už akmens medžių eilė. Nežinomas autorius 1929 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Akmenys klajūnai Akmenys klajūnai. Kas žymiausia, tai ledynai yra pas mus atkėlę iš šiaurės šalių ir išmėtę po dirvas senesnių gadynių padermės uolų atskalų,…

Šatrijos kalnas, Luokės parapija, Šiaulių pav. Pasakoja, busią kuomet tai labasenai čia buvusi bažnyčia, kuri vėliau apaugusi. Ją buvę galima išliuosuoti, tik tam tikslui reikėję eiti su visų didžiausia iškilme ir pasiimti visus bažnyčios įrankius. Bet, zakrastijonui užmiršus prietaisą žvakėms gesinti, išgelbėti jos nepavykę. Pilės kalnas, septyni varstai nuo Šiaulių….

Janopolės nuo Šakinos tolumas nedidesnis per 10 mylių, tečiaus išrodo, kad čia esu visai kitokiame krašte. Atsiminiau apie Janopolės parapijos žmonių privalumus ir palinkimus; čia žmonės ne taip drąsus, nesumaningi, švelnus, klusnus, dievobaimingi. Moteris ne taip verčiamos prie sunkesniųjų darbų, paprastuose, kaip tai verpime, audime ne dailininkės. Parėduose madu nevaiko,…

Šitą darbą pavedė mums spauzdinti "Vilniaus žinių" bendradarbis, lenkas. Lenkų literaturoje darbas dar nėra pasirodęs. Spausdinsime jį tarpais, ne vienu pradėjimu. Autorius, rašydamas lenkiškai, vietų vardus kad ir vadina lietuviškai, tačiau iš jo nurašytojo rankraščio ne visur aišku, kaip tie vardai skamba pačioj Lietuvoje. Malonu būtu, kad skaitytojai kur galėdami…

Kryžių kalnas Kryžių kalnas. Paėjus plentu iš Šiaulių į Jo­niški kokį 10 km., nustebins ke­leivį nepaprastai keistas reginys. Pamatysime lyg mišką kryžių ant vieno dailiai supilto piliakalnio. Jis visas nustatytas aukš­tais mediniais kryžiais. Tai ne kapai, nes niekuomet čia niekas nieko nelaidojo. Čia statomi pa­minklai tik gyviesiems, kurie šio­kiu ar…

B. Buračas "Piliakalniai arba šventkalniai" // Ūkininko patarėjas 1932 m. spal. 28 d. (43), p. 6-7 Apsidairęs po mūsų kraštą visur gali pastebėti kalnelių; panašių į balną, t. y, su žymiu įdubimu per vidurį kalno. Šie kalneliai seniau tarnavo apsigynimui nuo priešų. Juos ir vadina „pilė“, ,,pilelė“, „piliukas“, „piltinė”, „pilaitė”…

Nuotrauka: Vidmantas Balkūnas B. Buračas "Girnikų kalnas" // Ūkininko patarėjas 1932 m. lapkr. 25 d. (47), p. 9 Už Šiaulių pavažiavus 15 kilometrų į vakarus Tauragės plentu, prasideda Žemaitijos kraštas. Čia gamta visai kitokia. Visur tik kalnai, pakalnės. Pakalnėj ežerėlis arba kaimelis, tarpkalnėj upelis, ten vingiuoja kelelis, o prie kelio…

Žemaitijos kalneliai ir ežerėliai B. Buračas „Žvilgsnis į Kurtuvėnų apylinkes“ // Ateitis. – 1943, Nr. 331, p. 3-4 Nuo Šiaulių ligi Bubių šauna stygos tiesumu Joniškio — Tauragės plentas, kuris čia nutiestas 1836 — 1858 m. Ties Bubiais plentą per­kerta sraunioji Žemaitijos upė Duby­sa, kuri išteka iš Jonelaičių ežeriuko, netoli…

Žemaitijoje, tarp Laumakių ir Kipšu dvarelių yra klampios balos. Per tas ba­las vingiuoja dviejų kilometrų ilgio ir ko­kių penkių — šešių metrų aukščio pyli­mas, aplinkinių gyventojų „Velnio pylimu“ vadinamas. Ar jis žmonių rankomis senovėje piltas, ar ledų gadynės padaras — neaišku. Tačiau jis net aplinkinius gy­ventojus stebina savo nepaprastumu. Tas…