Nuotrauka: Geležinio vilko skulptūra Kernavėje. 1935-07-12 © Vytauto Didžiojo karo muziejus Kada įkurtas Vilnius? Miesto tapimo sostine istorija Geografinė padėtis ir klimatas Kada įkurtas Vilnius? Miesto tapimo sostine istorija. Vilnius yra vienas seniausiųjų Lietuvos miestų, susimetęs puikioje vietoje – Neries ir Vilnelės upių slėny, apsiaustas iš trijų pusių žalumais ir…
Peržiūrėti daugiauDI DALL-E sugeneruotas Vilniaus paveikslėlis, vaizduojanti Vilniaus miestą XIII amžiuje. Apie Vilniaus pradžią Apie Vilniaus pradžią. Vilniaus miesto vardas senovės Lietuvos, gudų kalba rašytuose, dokumentuosе Вильня, Вильна, kгуžiuočių Wilna, Willini, Wylna, Wille, Vilnee, Welnen, Velnen, Welan, Wilde, Vilna, lenkų – Wilno, гusų Вильна, kaip drauge su Lietuvos kronikomis ir Lietuvos…
Peržiūrėti daugiauNuotrauka: Ežeras Ginučiuose. 1935-07-10. © Vytauto Didžiojo karo muziejus Žymiausi Aukštaičių kalnai Žymiausi Aukštaičių kalnai. Visų aukščiausias Kauno gub. aukštumas randame Ežerėnų kalnuose: Taurapilio (Tauragnų par.) arti 118 s. (251 m.) ir Pratkūnų kalną (Salako par.) arti 113 s. (241 m.). Dar aukštesnės už juos yra gretimosios Švenčionių kalvos Vilniaus…
Peržiūrėti daugiauVilniaus miesto viduryje yra kalnas, Bokštakalniu vadinamas užtai, kad nuo seniausių laikų, kai dar Vilniaus miesto nebuvo, tai čia buvo kaimas, o prie jo išmūryta tvirtovė su bokštu, nuo ko toji vieta ir pavadinta Bakštakalniu. Ant tos vietas dabar pravoslavų vaikams yra prieglauda, atimta nuo katalikų, ir daržai, netoli Našlaičių…
Peržiūrėti daugiauSenovėj upė Vilija vadinos Neris. Kalnai netoli nuo Vilniaus, ties ta upe esantys, lig šiolei yra vadinami Paneriais. Lenkų gadynėj tie kalnai buvo užaugę su traškančiomis giriomis; gyveno juose briedžiai, šernai, meškos, kiti medės paukščiai ir žmogžudžiai. Tų taip apsčiai buvo, jogei su vyresnybė pagaliau su žalnieriais negalėjo jų išieškoti…
Peržiūrėti daugiauPadavimas apie Vilniaus pilies uždėjimą Tai buvo seniai, labai seniai… Baisus griausmingi debesis palengva dengė mėlynąjį dangų ir liūdnai užė tamsusai šilas… Vanagai ir kiti paukščiai linksmai klegeno, aukštai skraidžiodami sutirštėjusiame ore, o kielės ir kregždės kalninės skubiai lekiojo, ieškodamos vietos kad kur pasislėpti… Kur tai toli, toli pasirodė švitavimai…
Peržiūrėti daugiauSuraszyti pagal A. H. Kirkorą. Didžiųjų kunigaikščių ir karalių kapai Vilniuje. Laike kiauru szimtmecziu rasztininkai klydo, sakydami, buk tai Gediminas buvo pirmutiniu Vilniaus įkurtoju, ir buk tai priesz jį czia tebuvo mažutis sodelis. Vienok jau Dlugoszius sako, kad Vilnius jau gerai seniaus buvo priesz Gediminą, ir jog jo pirmutineis įkurtojais…
Peržiūrėti daugiauBažnyčios kapai. Auszroje 1884 m. 1. 195. Pagal szios gadynes baźnyczias sunku yra liudyti, kaip stovējo aukurai senovės musu żinycziose. Teisybe, kad maźne visos baźnyczios Kaune tur altorius atsuktus į rytus. Ten yra trys baźnyczios užimtos ant cerkviu, isz tu tik viena pagal Niamuną, buvusi kun. Pranciszkonu, yra szeip pastatyta;…
Peržiūrėti daugiauAutorių kolektyvas „Vaidilutė” // Vilniaus legendos 1998 m., p. 38-40; Nuotraukoje Neris, 1882 m. autorius: Józef Czechowicz. Gražioji Usparimė, šešioliktąjį pavasarį išvydus, neteko motulės ir tėvulio. Motulė, sunkios ligos varginama, anksčiau nukeliavo pas dievus į dausas, o tėvulį bemedžiojant vilkai sudraskė. Kadangi nebuvo artimų giminių, prie kurių prisiglausti galėtų, ryžosi…
Peržiūrėti daugiauNuotrauka: Vilnius. Gedimino pilies kalnas 1970-1975 m. Parengė B. Kerbelytė "Vilnius" // Žemės atmintis 1999 m. p. 12; Vilniuje pro švento Kazimiero kalną (jį dar vadina Pilies kalnu; ten yra pilis ir patranka, kuri šauna dvyliktą [valandą]; tas kalnas nuo vieškelio kaip nutašytas) važiavo vienas žmogelis iš turgaus su neparduotom…
Peržiūrėti daugiauNuotrauka: Vilnius. Pilies kalnas. 1913 m. Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11-12; Vilniuje pro Pilies kalną ėjo žmogus. Kada tas buvo, nežinau, bet dar prie karalienės. Na, eina žmogus pro kalną ir mato: kalne atidaryti vartai, ten vaikšto kokie kareiviai. Išėjo pro vartus koks kareivis…
Peržiūrėti daugiauNuotrauka: Vilnius. Vilija. 1887 m. Autorius: Józef Czechowicz Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11 Milžinas Jokūbas Vilnių statė, o į Kauną pietauti eidavo. Nueidavo, papietaudavo ir vėl laiku grįždavo. Matai, milžinų žingsnis ir už traukinį greitesnis. *** Kalba, kad tik kepurėmis prinešė tų žemių Vilniuje…
Peržiūrėti daugiau