Kategorijų archyvai: Kauno miestas

Kauno pilies atsiradimas Yra išsiplatinusi nuomonė, kad Kauno pilis ne lietuvių statyta, bet ji kažkeno pastatyta toj vietoj, kame pirmučiausia lietuvių primityvė tvirtovė stovėjo. Gerbiamas Tadas Daugirdas, žinomas archeologas ir Kauno muziejaus prižiūrėtojas, man štai ką apie tai papasakojo: Kryžiuočiai savo tvirtovę (kurios liekanas mes dabar ir matome) statė ne…

Kaunas – prie įtakos Nerio (Vilijos) į Nemuną. Vieta kur stovi Kaunas yr nepaprastai paveikslinga; nebereikalo ir dainius Mickeviče pamylėjo Kauno pakalnes ir apdainavo jas ant lyros stygų. Kaunas – tai vienas iš didžiausių ir seniausių Lietuvos miestų. Jis liudyja apie Lietuvos garbę, kuomet ji buvo galinga viešpatyste. Jo apšiupejusios…

Kaunas karų sukūry iki Žalgirio mūšio. Kronikose ir šiaip dokumentuose Kaunas yra įvairiai rašomas: Kauen, Kauve, Cavonia, Cavno, Kovno, Kowna ir t.t. Miestas stovi Nemuno ir Ne­ries santakoje tarp labai gražių apylinkių. Pats miestas iki šiol savo grožiu negalėjo pasigirti, bet apylinkės ne vienam suteikė daug malonumų. Paskiausiuoju metu Kaunas…

Alkai ir alkvietės. Senovėje lietuviai garbindami savo dievus de­gindavo jiems aukas, kūrendavo amžiną ugnį ir t. t. Tos vietos, kur buvo deginamos aukos ir kūrenama amžina ugnis, buvo laikomos šventomis. Jos – dievų garbinamos vietos, kaip pažymi Lietuvių Literatūros Draugijos narys A. Tomas, daugiausia dominuodavo kalnų viršūnėse. Tokių kulto vietų…

Eigulių didvyriai ir pabaisos. Prieš kelioliką metų Pažaislio valsčiaus ribose buvo dveji Eigu­liai, du dideli ir savotiškai garsūs kaimai tarp Kauno ir Kleboniškių. Eiguliai II arba Aukštieji stovėjo ant kalno, arčiau VII forto rajo­no, o Eiguliai II arba Žemieji — pakalnėje, išsidriekę išilgai kai­riojo Neries kranto. Nūnai II Ei­gulių jau…

Dvejos kautynės dėl Kauno pilies Dvejos kautynės dėl Kauno pilies. Šios kautynės priklauso pirmajam mūsų istorijos laikotarpiui, kai Lietu­vai teko atkakliausiai beveik pusantro amžiaus kovoti su kryžiuočiais. Daug buvo kautynių dėl Nemuno linijos pilių ir daug kartų Kauno pilis ėjo iš rankų į rankas, bet vis dėlto kal­bamosios kautynės (1362…

Kauno pilies griuvėsiai. © Kretingos muziejus R. Sadauskas „Kaunas" // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 39-34; Kauno pilis yra bene seniausia iš visų mūsų protėvių statytų pilių. Daug senesnė ne tik už Kauno marias arba Laisvės alėją, – net už patį dabartinį Kauną vyresnė. Žmonėms kurtis, gyvenvietei statytis…

"Garliava“ // Legendos pasakoja, p. 30-31; Garliavos gyvenvietė yra 8 km į pietus nuo Kauno centro, prie Kauno – Marijampolės, Kauno – Alytaus plentų. Per miestelį teka Jiesios kai­rysis intakas Maišys. Legenda pasakoja, kad kadaise šioje vietoje buvusios neįžengiamos pelkės. Vieną vakarą važiavo dvarininkas Juzefas Godlevskis (Juozapas Gadliauskas) ir įklimpo…

M. Š. „Kauno tvirtovės reikšmė seniau ir dabar“ // Trimitas. – 1926, Nr. 15, p. 496-498; Iš atskirų Lietuvos vietų ka­ruose su kryžininkais didžiausios reikšmės turėjo Kaunas. Jau tuomet jis buvo labai svarbus strateginis punktas. Būdamas Neries ir Nemuno santakoje, o taip pat pačiame trikampio smai­galy, kuris artimiausias Rytų Prūsų…

Autorius nenurodytas „Kauno pilies kasinėjimas“ // Trimitas. – 1925, Nr. 12, p. 373-377; Kada pilis statyta? 1000 metų atgal ji buvo viena stipriausių. XIII amžiuj ties jos sienomis gniužo plūstančių kryžiuočių bangos. Pilies išgriovimas. Aprašymas ką pily būdamas matė kryžiuočių kom­tūras. Teismas ir kalėjimas pily. Pilies akmenimi išgrįsta Kauno gatvės….

Vaižgantas „Kaunas“ // Trimitas. – 1924, Nr. 211, p. 22-24; Kas Kauno miestą yra įkūręs, autentiškai tepasako viena mi­tologija; būtent, ateivis iš Ro­mos, Lietuvos bajorų pradėtojo Palemono sūnus. „Ateiviai iš Romos“ — Vakarų Europos kul­tūra: tos vietos „bajorai“ — tos kultūros reprezentantai Lietuvo­je. Jie pirmiausia atsiranda — pa­nemunėje, arba palemunėje…

Tai vienas seniausių ir žymiausių kovų su kry­žiuočiais dalyvis ir liudininkas. Tačiau apie šios pilies įrengimus, be kai kurių metraščių duomenų ir poros XIX a. graviūrų bei XVIII – XIX a. sena­miesčio planelių, tiksles­nių žinių mažai turėta. 1930 m. nugriovus lūšnas, kurios buvo užgožusios pi­lies griuvėsius ir pašalinus apie 2…