Kategorijų archyvai: Pagėgių savivaldybė

Nuotrauka: Palanga. Birutės kalnas. Laiptų, vedančių kalvos šiaurės rytiniu šlaitu link viršūnės, bendras vaizdas. Fotografinis atvirukas, darytas 1936 m. Palangoje, Igno Stropaus (1884–1959) fotoateljė. Fotografas Ignas Stropus 1936 m. © Kretingos muziejus Žemaičių kalnai Žemaičių kalnai. Nors šiaipjau Žemaičių (Telšių) kalvos paprastai neiškyla aukščiau per 80-85 s. (170-180 metrų) nuo…

Nuotrauka: Puntukas. Šlaite – didelis akmuo; viršuje sėdi vyriškis ir berniukas. Už akmens medžių eilė. Nežinomas autorius 1929 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Akmenys klajūnai Akmenys klajūnai. Kas žymiausia, tai ledynai yra pas mus atkėlę iš šiaurės šalių ir išmėtę po dirvas senesnių gadynių padermės uolų atskalų,…

Pusiaukelyje tarp Ragainės bei Tilžės ant dešiniojo Nemuno kranto riogso senasis Rambynkalnis. Is Nemuno pusės išrodo jis gana status ir augštas. Ir iš rytų, nuo Bitėnų, arba iš vakarų, nuo Krakoniškių ant jo užlipti norintiems prisieina šauniai stačiai pakopti. Bet kas iš šiaurės nuo Bardėnų, ateina, vos numano prieš kalną…

Pažinkime Mažosios Lietuvos rytus. Kiekvienas nuoširdus lietuvis džiaugiasi Mažąją Lietuva. Artėjant vasarai traukia Lietuvos jaunimas per Lietuvos lygumas, kalnus. Daugiausiai lietuvio žvilgsniai nukreipti į Lietuvos vakarus, į lietuviškąjį pajūrį. Baltijos jūra, Neringos kopomis, žvejų gyveni­mu mes žavimės, džiaugiamės. Apie juos rašome gra­žiausius eilėraščius, rašome literatūrinius veikalus, tapome gražiausius paveikslus. Gražus…

Alkai ir alkvietės. Senovėje lietuviai garbindami savo dievus de­gindavo jiems aukas, kūrendavo amžiną ugnį ir t. t. Tos vietos, kur buvo deginamos aukos ir kūrenama amžina ugnis, buvo laikomos šventomis. Jos – dievų garbinamos vietos, kaip pažymi Lietuvių Literatūros Draugijos narys A. Tomas, daugiausia dominuodavo kalnų viršūnėse. Tokių kulto vietų…

Mažosios Lietuvos geografiniai matmenys. Lietuva yra lietuvių žemė, kur lietuviai nuo seno gy­veno ir gyvena, kur lietuvių pastangomis ir triūsu natū­riniai kraštovaizdžiai virto kultūriniais kraštovaizdžiais, kur tautos kultūrinis pasireiškimas yra susekamas įvai­riais atžvilgiais. Lietuviškos sodybos, lietuviški vieto­vaizdžiai, lietuviškas tautos menas, žodžiu visa etnogra­fija byloja, kur baigiasi tos ar kitos tautos…

Nuotrauka: Joninių šventė ant Rambyno kalno. Nežinomas autorius XX a. 3 deš. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus P. Babickas "Ra,bynas" // Ūkininko patarėjas 1932 m. birž. 24 (25), 8-9 Daug yra mūsų tėvynėj piliakalniu ir šiaip kainų kalneliu, apsuptu paslap­tingu padavimu ir pagarbos šydu, bet garsiausias ir mėgiamiausias bene bus Rambynas….

P. Tarasenka "Rambyno alkvietė" // Klaipėdos žinios 1924 m., nr. 115 p. 3-4 Mūsų prabočiai savo savitos kultūros vystymosi bėgyje kūrė kartu ir savitą tikybinį kultą, visai savarankiai, neimant pavyzdžių iš kitų tautų, kaip kai kurie mūsų istoriografai, ypač lenkai, mano. Deja, maža yra pėdsakų, kad pilnai atvaizdavus visą senovės…

Dr. J. Remeika "Apstainių piliakalnis" // Ką kalneliai pasakoja 1939 m., p. 23-28. Ant Apstos upės kalno gyveno turtingas kuni­gaikštis. Jo išteklius buvo pasakiškas. Nieko ne­trūko jam: nei valgių, nei gėrimų, nei puikių gyvulių kūtėse ir gražiausių daiktų namuose. Nė vienas vargšas neišeidavo iš dvaro tuščiomis rankomis. Jam dievai padovanojo…

T. Tumosas „Rambyno padavimas” // Trimitas 1938 m., nr. 25, p. 600. Rambynas senovės ir dabartiniais laikais lietuviams buvo brangi vieta. Garsūs padavimai nupasakoja apie jo praeitį. Senovės laikais Ragainės pi­lyje gyvenęs Nemunas. Jis turėjo tris sūnus: Tilžaitį, Vilmantą ir Rambyną. Paūgėjus sūnums, tėvas išdalijo že­mę. Rambynas gavo gražų kalną…

Bylėkas „Prūsų lietuvių padavimai“ // Trimitas. – 1922, Nr. 48, p. 14-17 Pasaka apie Rambyną Juodos godos slegiami traukėsi senųjų Prūsų dievai prieš galingą, nesulaikomai pirmyn besiveržiančią krikščio­nybės laviną. Jau vienos tik aukurų vietovės ir šventakalniai bepriminė jų senąją garbę. Nelaimė tam, kas drįstų jas ardyti ar naikinti; neišvengti tokiam…

Ainis „Kelionė į Rambyną“ // Trimitas. – 1922, Nr. 23, p. 19-19 Rambynas yra garsiausias visame Mažosios Lietuvos krašte kalnas, kaipo senovės šventavietė. Žiloj senovėj, kada mūsų Prabočiai savo dievus tebegarbino, visoj tada plačiausioj ietuvoj buvo dvi didžiausios šventavietės, — Romuva Vil­niaus ir Gardino žemėms, Rambynas — Žemaičiams, Prūsams ir…