Kategorijų archyvai: Anykščių rajonas

Nuotrauka: Puntukas. Šlaite – didelis akmuo; viršuje sėdi vyriškis ir berniukas. Už akmens medžių eilė. Nežinomas autorius 1929 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Akmenys klajūnai Akmenys klajūnai. Kas žymiausia, tai ledynai yra pas mus atkėlę iš šiaurės šalių ir išmėtę po dirvas senesnių gadynių padermės uolų atskalų,…

Kavarskas gavo vardą nuo kitados tą vietą valdžiusiųjų dvarponių Kovarskių, dabar gi yra Siesickių nuosavybe. Miestelyje bažnyčia nedidelė, dailios konstrukcijos, kitados Anykščių bažnyčios filija, iš medžio Martino Oginskio Mstislavo pilies vyro, šv. Jono Krikštyjo vardu 1697 m. pastatyta, dabar jau pradedanti griūti. Didžiajame altoriuje gero skaptuoto darbo nuo laiko bažnyčios…

Savitarpinę dvasiškuose darbuose pagalbą atlaidų laike, susirinkus skaitlingoms liaudies minioms į kaimyniškasias bažnyčias, vadiname filadefija; jaja dalinomės su Traškūnų parapija. Nekartą buvau šaukiamas vietinio perdėtinio su Dievo žodžiu. Išsireiškimas čia paprastas: tai reiškia su pamokslu, o galiu pasigirti savojo darbo vaisiais. Prie formos, žinoma, gali kibti kritika ir net aštrioji,…

Anykščiai — gražus ir nema­žas miestas, tikrai vertas to var­do. Dabar jame yra apie 4500 gy­ventojų, didžiausias Lietuvoje vy­no fabrikas, veltinių fabrikėliai ir daug kitokių pramonės įmonių. Graži, didinga mūro bažnyčia, dide­lis geležinis tiltas per Šventąją, ge­ležinkelio stotis, gražiai išgrįstos betono šaligatviais nuklotos gat­vės, centre daug gražių mūro namų. Į…

Anykščių apylinkė plačiai išsiplėtusi abipus Šventosios upės, savo kalnų kalneliais, šilais šileliais, garsių, tautos vyru; vysk, A. Ba­ranausko, J. Biliūno, A. Vienuolio gimtinėmis, graži ir įdomi kiekvienam lietuviui. Ne tik lie­tuviui — net ir svetimšaliui.1929 m. aplankęs Anykščius Leipcigo grafikos instituto prof. Buhe su savo studentais, net lietingu rudens me­tu,…

A….s Ž….s „Apie karalienės liūną“ // Tauta ir žodis 1907 m. Knyga I, p. 140-145. Savo kūdykystėje daug esmi girdėjęs ir prisiklausęs senu žmonių įvairiu pasakų, apie tuos žilos senovės laikus, kuriuose gyveno mūsų milžinai – didvyriai ir kurie savo milži­niškais darbais tėvynės ir žmonių labui užsitarnavo sau am­žiną atminti…

R. Guobis „Inkūnai“ // Anykščiai. Krašto, kultūros, istorijos puslapiai – 1992, Nr. 3, p. 29-31 Tautotyros entuziastas Raimondas Guobis skersai išilgai išvaikščiojo Inkūnų parapiją, surado tarpugiriuose išsibarsčiusias sodybas, kalbino jų gyventojus, užrašė jų pasakojimus, vietovardžius, sklaidė senus leidinius, domėjosi šio krašto istorija, žmonių likimais. Sukaupęs daug medžiagos, jis parašė Inkūnų…

A. Tuskenis „Rubikių kaimas“ // Anykščiai. Krašto, kultūros, istorijos puslapiai – 1991, Nr. 1, p. 24-25 Mano gimtasis Rubikių kaimas išsiskyrė iš kitų kaimų – buvo įsikūręs labai gražioje vietoje, prie ežero, o svarbiausia tai, kad šio kaimo gyventojai buvo ramaus būdo, labai darbš­tūs, geri ūkininkai, labai mylėję ir branginę…

Nuo seniausių laikų iki XX a. pradžios A. Verbickas „Anykščių praeitis“ // Anykščiai. Krašto kultūros, istorijos puslapiai – 1991, Nr. 1, p. 2-4 Legendinė miesto vardo kilmė. Nėra abejonių, kad Anykščių miestelis, įsikūręs Šventosios ir Anykštos santakoje, pavadinimą gavo nuo upėvardžio Anykštos. O šio upelio vardo kilmę žmonės susiejo su…

K. Tyla „Papilio kalnelis“ // Ateitis. – 1943, Nr. 240, p. 2 Gražiojo Rubikių ežero pietiniai krantai daugiausia aukštesni ir sta­tūs. Ypač jie paaukštėja prietryčių pusėje. Čia, Bijeikių kaimo laukuo­se, iškyla to pat vardo net aukšto­kos kalvos. Viena žemesnė kalvų grupė, atsiskyrusi gilesniu tarpekliu (tarpkalviu) sminga į Rubikių eže­rą, bet,…

A. Vigrys „Anyksčių kraštas“ // Ateitis. – 1943, Nr. 203, p. 3 Netuščiai juk didysis anykštietis A. Baranauskas apie Anykščius dai­navo: „Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų — kalnai ir maži kalneliai…“ Tikrai, kalnų, kalniūkščių ir kalvų gamta Anykščiams nepagailėjo. Jie iš visų pusių supa didokam slėny tūnantį, prie…

… jis (Mindaugas) įėjo į pilį, vadinamą Voruta. (Ipatjevo metraštis) Iš daugelio senovinių pilių ieškoji­mo vietų problemų bene įdomiau­sia yra karaliaus Mindaugo pilies, arba Vorutos vietos ieškojimo pro­blema. Vorutos pilis daugelio istorikų lai­koma karaliaus Mindaugo sosto pi­limi. Vorutoje jis krikštijosi, vaini­kavosi karaliumi ir kaip pažymi rusų Ipatjevo metraštis, įėjęs į…