Nuotrauka: Puntukas. Šlaite – didelis akmuo; viršuje sėdi vyriškis ir berniukas. Už akmens medžių eilė. Nežinomas autorius 1929 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Akmenys klajūnai Akmenys klajūnai. Kas žymiausia, tai ledynai yra pas mus atkėlę iš šiaurės šalių ir išmėtę po dirvas senesnių gadynių padermės uolų atskalų,…
Peržiūrėti daugiau
Referatas, skaitytas L. M. Draugijos visuotiname susirinkime rugpiučio 5/18 dieną 1908 m. Didžioji dalis straipsnyje minimų vietų mūsų laikais patenka į Baltarusijos teritoriją. Red. p. 1900—1904 m. tekus man kunigauti Kauno gub., Ežerėnu paviete, prie Drukšiu parapijos prigulinčioje Gaidės (arba Graidžiu) pilijoje, apie 20 varstų į rytų-pietus nuo Ežerėnu (Novoaleksandrovsko)…
Peržiūrėti daugiau
Kavarskas gavo vardą nuo kitados tą vietą valdžiusiųjų dvarponių Kovarskių, dabar gi yra Siesickių nuosavybe. Miestelyje bažnyčia nedidelė, dailios konstrukcijos, kitados Anykščių bažnyčios filija, iš medžio Martino Oginskio Mstislavo pilies vyro, šv. Jono Krikštyjo vardu 1697 m. pastatyta, dabar jau pradedanti griūti. Didžiajame altoriuje gero skaptuoto darbo nuo laiko bažnyčios…
Peržiūrėti daugiau
Savitarpinę dvasiškuose darbuose pagalbą atlaidų laike, susirinkus skaitlingoms liaudies minioms į kaimyniškasias bažnyčias, vadiname filadefija; jaja dalinomės su Traškūnų parapija. Nekartą buvau šaukiamas vietinio perdėtinio su Dievo žodžiu. Išsireiškimas čia paprastas: tai reiškia su pamokslu, o galiu pasigirti savojo darbo vaisiais. Prie formos, žinoma, gali kibti kritika ir net aštrioji,…
Peržiūrėti daugiau
Labai senoj gadynėj Žemaičių miestelyj Ariogaloj gyveno didis ponas ir kunigaikštis, vardu Liutavoras, kuriam kad gimė derlingas sūnus, praminė jį vardu Utenis. Ir tėvas, ir sūnus buvo pagoniu, todėl krikšto nereikalavo. Paaugęs Utenis pastatė naują miestą, kurį nuo savo vardo Utena praminė. Išsidirbo sau gražius rūmus ir padoriai gyveno. Vedė…
Peržiūrėti daugiau
Niekuo Tauragnų parapija nėra iki šiol pragarsėjusi. Nėra čia beveik jokių iš senovės Lietuvos liekanų, jei neskaityti Taurapilės kalno. Taurapilės pilekalnis prie pat ežero Tauragno, kurs nuo Tauragnų miestelio traukesi per 10 varstų ilgumo. Taurapilės pilekalnis iš tolo išsirodžia kaip ir statytas namas, nes teip supyltas. Sako, buk tą kalną…
Peržiūrėti daugiau
Ant aukšto kranto ežero Tauragno stovi miestelis Tauragnai. Pačioj ajkščiojoj vietoj randasi bažnyčia, kuri yra medinė, bet gan didi ir švariai užlajkoma. Šaly miestelio yra parapijinei kapai, aptverti aukštu muru. Vieta del kapų išrinkta gan pakilni ir graži. Užeinant ant kapu tuojaus puola į akis paminklas su lenkišku parašu: "……
Peržiūrėti daugiau
Apie Dubingių (Molėtų raj.) piliavietę. Laikrasztyje randame szį rasztą po Alberto Žasztovto, raszytą isz Vilniaus apygardēs: Esmi Dubinkuse, kuri pirmiaus buvo sostapile dubinkines kunigaiksztystēs. Czia yra gruvenos pilies ir bažnyczios, Vytauto įkurtos, kuri Radživilu tape protestantams užimta, bet paskiaus žmonėms nů protestantiszko tikėjimo atsimetus bažnyczia liko tuszczia ir isz lengvo…
Peržiūrėti daugiau
Gražiųjų ežerų paslaptys. Gražioji rytų Aukštaitija labai turtinga ežerais, Zarasų, Utenos, Trakų apskrityse ir Ukmergės aps. rytinėje dalyje kiekviename valsčiuje yra keletas ar keliolika ežerų. Tačiau neginčijamas šios srities rekordas priklauso Molėtų valsčiui. Jei giedrią dieną įlipsi į aukštą Molėtų bažnyčios bokštą, pamatysi nuostabų reginį. Aplinkui spindi, žvilga dideli ir…
Peržiūrėti daugiau
Kuktiškės įsikūrusios 12 km į pietus nuo Utenos, prie Vyžntos upės (šiuo vardu vadinamas Kiaunos aukštupys iki Galuonių ežero Žeimenos baseine, 18,2 km ilgio), kalvotoje ir ežeringoje vietoje, prie Utenos — Švenčionėlių siaurojo geležinkelio, kuris eina apie 1 km į pietus nuo Kuktiškių. Kuktiškiai — viena iš seniausių apylinkės vietovių….
Peržiūrėti daugiau
Svobiškėlio akmuo Svobiškėlio akmuo. Kas Lietuvoje nežino senojo Puntuko! Amžiai giliai suraukšlino akmens-senelio veidą. Gulėdamas šaliakelėje, jis matė daug Lietuvos sūnų džiaugsmo ir nelaimių. Tik gamtos nebylys tyli: pilkas, šaltas granitas. Nieko nesako nė tos gilios raukšlės, kuriomis išmargino jį slaptosios jo mintys. Tyli ramusis senas Puntukas. Tyli ir kiti…
Peržiūrėti daugiau
Molėtų ežerai Molėtų ežerai. Norėčiau papildyti savo straipsnį „Keliaukime upėmis ir ežerais“ aprašymu vieno nepaprastai įdomaus kelionių maršruto, kurio dalį šiomis dienomis perplaukiau kartu su kun. A. Sabaliausku, pasinaudojęs pono P. Petronio, Rašos dv. savininko, maloniu kvietimu aplankyti „Lietuviškąją Suomiją“. Utenos apskrity, už Malėtų miesto, ilga grandine eina dideli ir…
Peržiūrėti daugiau