Niekuo Tauragnų parapija nėra iki šiol pragarsėjusi. Nėra čia beveik jokių iš senovės Lietuvos liekanų, jei neskaityti Taurapilės kalno. Taurapilės pilekalnis prie pat ežero Tauragno, kurs nuo Tauragnų miestelio traukesi per 10 varstų ilgumo. Taurapilės pilekalnis iš tolo išsirodžia kaip ir statytas namas, nes teip supyltas. Sako, buk tą kalną…
Peržiūrėti daugiauAnt aukšto kranto ežero Tauragno stovi miestelis Tauragnai. Pačioj ajkščiojoj vietoj randasi bažnyčia, kuri yra medinė, bet gan didi ir švariai užlajkoma. Šaly miestelio yra parapijinei kapai, aptverti aukštu muru. Vieta del kapų išrinkta gan pakilni ir graži. Užeinant ant kapu tuojaus puola į akis paminklas su lenkišku parašu: "……
Peržiūrėti daugiauApie Dubingių (Molėtų raj.) piliavietę. Laikrasztyje randame szį rasztą po Alberto Žasztovto, raszytą isz Vilniaus apygardēs: Esmi Dubinkuse, kuri pirmiaus buvo sostapile dubinkines kunigaiksztystēs. Czia yra gruvenos pilies ir bažnyczios, Vytauto įkurtos, kuri Radživilu tape protestantams užimta, bet paskiaus žmonėms nů protestantiszko tikėjimo atsimetus bažnyczia liko tuszczia ir isz lengvo…
Peržiūrėti daugiauGražiųjų ežerų paslaptys. Gražioji rytų Aukštaitija labai turtinga ežerais, Zarasų, Utenos, Trakų apskrityse ir Ukmergės aps. rytinėje dalyje kiekviename valsčiuje yra keletas ar keliolika ežerų. Tačiau neginčijamas šios srities rekordas priklauso Molėtų valsčiui. Jei giedrią dieną įlipsi į aukštą Molėtų bažnyčios bokštą, pamatysi nuostabų reginį. Aplinkui spindi, žvilga dideli ir…
Peržiūrėti daugiauKuktiškės įsikūrusios 12 km į pietus nuo Utenos, prie Vyžntos upės (šiuo vardu vadinamas Kiaunos aukštupys iki Galuonių ežero Žeimenos baseine, 18,2 km ilgio), kalvotoje ir ežeringoje vietoje, prie Utenos — Švenčionėlių siaurojo geležinkelio, kuris eina apie 1 km į pietus nuo Kuktiškių. Kuktiškiai — viena iš seniausių apylinkės vietovių….
Peržiūrėti daugiauSvobiškėlio akmuo Svobiškėlio akmuo. Kas Lietuvoje nežino senojo Puntuko! Amžiai giliai suraukšlino akmens-senelio veidą. Gulėdamas šaliakelėje, jis matė daug Lietuvos sūnų džiaugsmo ir nelaimių. Tik gamtos nebylys tyli: pilkas, šaltas granitas. Nieko nesako nė tos gilios raukšlės, kuriomis išmargino jį slaptosios jo mintys. Tyli ramusis senas Puntukas. Tyli ir kiti…
Peržiūrėti daugiau