Kategorijų archyvai: Tauragės apskritis

A. Vilainis „Laukuvos apylinkėse“ // Ateitis. – 1943, Nr. 202, p. 3 Per šešis kilometrus nuo Lauku­vos, netoli plento, dešinėje jo pusėje stūkso trys kalnai. Nors jų šlaitai statūs, tačiau ariami. Kalnų viršū­nėse kai kur žaliuoja krūmai ir me­džiai. Vienas jų išsiskiria smailėjančią viršūne. Tai garsusis pirami­dės pavidalo Aukštagirio -…

Ryto rūkai jau sklaidosi. Prieš akis žaliuoja medžiai. Viena po ki­tos ryškėja pakelės sodybos. Didysis Žemaičių kalnas Medvėgalis pava­sario spalvų išmargintas iškyla, tarytum milžinas. Išsukame iš vieškelio, pro vieną kitą sodybą artėjame tiesiai prie di­džiojo kalno. Jis, kai arčiau įsižiūri­ma, atrodo ne vienas. Viso jų trys. Tik turi vieną papėdę,…

A. Vilainis „Raudonės ir Gelgaudų pilių šešėliuose“ // Ateitis. – 1943, Nr. 168, p. 3 Garlaivis prisigretina prie Rau­donės pilies. Pro medžius kyšo aukš­tai iškilęs pilies bokšto kuoras. Gar­laivis sulėtina savo plaukimą, prie jo prisiartina valtis, ir mes, atsi­skyrę nuo toliau važiuojančių bū­rio, iriamės valtimi į krantą. Paėję keletą žingsnių…

A. Vilainis „Istorinės Veliuonos piliakalnio šlaituose“ // Ateitis. – 1943, Nr. 162, p. 3 Vasaros saulė vėl nuspalvino ne­dideles Nemuno bangeles. Kai pri­siartini prie Nemuno vagos, rodos, čia nusileidžia, nuskęsta pats mėly­nasis dangus. Pievose jau seniai žydi žvangučiai, mėlynieji varpeliai, baltuoja ramunės, o skarotose smil­gose karstosi vabalėliai. Iš lapų pavėsio…

"Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia" Seniausiu laiku Baltijos jūros pakraščiuose nuo Vislos ligi Dauguvos gyveno aisčių tautos: prūsai, jotvingiai, lietuviai, latviai. Skandinavų, vokiečių ir kitų sunaikinti latviai, rasit, labiausiai nusilpo, ir pirmieji pateko stiprion vokiečių įtakon. XIII amžiaus pradžioje vokiečių kryžiuočių sukeltoji audra parbloškė nebegalinčius išsilaikyti prūsus. Šis…

Medvėgalio pilis – didingiausia Žemaitijos tvirtovė, apie kurią pasakojama su virpuliu širdyje. Jos aukštumoje ne tik stūksojo žemaičių galybės simbolis, bet ir skambėjo dainos apie nepalaužiamą tautos dvasią, apie meilę tėvynei, laisvei ir savo dievams. Šioje vietoje, kur kalnas kilo iš žmonių maldų ir kraujo, legendos gyvos iki šiol –…

Višpilis – ne vien piliakalnis. Tai gyvas praeities atgarsis, kur dūzgia padavimai, šnabžda žemė ir naktimis, sako, išeina baltoji karalaitė – užburta, laukianti išvaduotojo. Čia, ant šios aukštos Jurbarko kalvos, kryžiuojasi tikrovė su pasaka, istorija su mitologija, o kiekvienas žingsnis viršūnėje tampa tarsi žvilgsnis į tautos sielą – drąsią, išdidžią,…