Kategorijų archyvai: Tauragės apskritis

Bajaro pilis. Auszros" (1883 p. 200-202 ir 1884 p. 44-46) skaititojai jau žino apie Bajaro pilį, kuri, kaip dumojama (slg. Baliński, Historya miasta Wilna. Wilno 1837. II. 106 ir Voigt, Geschichte Preussens. IV. 545), buvus įtaisita toje vietoje, kur sziandien Raudonės dvaras guli, ant deszinio Niamuno kranto. Apie veikalus musu…

Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį,Iš kapų milžinųIr išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį,Iš senovės laikų…Maironis Dievų, milžinų ir didvyrių kalnas. Ruduo. Jis kaip pasakų senelis, keliauja Lietuvos laukais, miškais, kloniais ir pievomis pasitikti baltais senovės Lietuvos vaidilos drabu­žiais pasipuošusios senutės žiemos. Jį palydi drėgnasis vakarų vėjas, kuris kartu gabenasi…

Pažinkime Mažosios Lietuvos rytus. Kiekvienas nuoširdus lietuvis džiaugiasi Mažąją Lietuva. Artėjant vasarai traukia Lietuvos jaunimas per Lietuvos lygumas, kalnus. Daugiausiai lietuvio žvilgsniai nukreipti į Lietuvos vakarus, į lietuviškąjį pajūrį. Baltijos jūra, Neringos kopomis, žvejų gyveni­mu mes žavimės, džiaugiamės. Apie juos rašome gra­žiausius eilėraščius, rašome literatūrinius veikalus, tapome gražiausius paveikslus. Gražus…

Nuo Kauno iki Rambyno tęsiasi vienas gražiausių ir prasmingiausių maršrutų, koki tik galima patirti Lietuvoje – tai kelias Nemunu, kuriame susipina gamta, istorija ir tautos atmintis. Šis maršrutas ne tik vilioja akį pakrančių kraštovaizdžiais, šimtmečius menančiais dvarais, bažnyčiomis ir piliakalniais, bet ir pasakoja apie mūsų protėvių gyvenimą, kovas, viltis ir…

Alkai ir alkvietės. Senovėje lietuviai garbindami savo dievus de­gindavo jiems aukas, kūrendavo amžiną ugnį ir t. t. Tos vietos, kur buvo deginamos aukos ir kūrenama amžina ugnis, buvo laikomos šventomis. Jos – dievų garbinamos vietos, kaip pažymi Lietuvių Literatūros Draugijos narys A. Tomas, daugiausia dominuodavo kalnų viršūnėse. Tokių kulto vietų…

Mažosios Lietuvos geografiniai matmenys. Lietuva yra lietuvių žemė, kur lietuviai nuo seno gy­veno ir gyvena, kur lietuvių pastangomis ir triūsu natū­riniai kraštovaizdžiai virto kultūriniais kraštovaizdžiais, kur tautos kultūrinis pasireiškimas yra susekamas įvai­riais atžvilgiais. Lietuviškos sodybos, lietuviški vieto­vaizdžiai, lietuviškas tautos menas, žodžiu visa etnogra­fija byloja, kur baigiasi tos ar kitos tautos…

Raudonės pilis Raudonės pilis. Malonu ir naudinga, pavažiuoti Ne­munu, ypač vasaros pradžioj, kai garlai­vių konkurencija, kai nuo Kauno ligi Jurbarko tik litą tesumoki. Garlaivis sau plaukia, šuopšdamas ir teškendamas vilnis, o Nemunas toly­džio žavi čia nepaprasto grožio vieto­mis, gamta, čia byloja mums seną, bet tokią artimą ir garbingą istoriją, kai…

Padavimas apie Veliuonos piliakalnį Padavimas apie Veliuonos piliakalnį. Veliuonos miestelis yra plačiai Lietuvoje pagarsėjęs mūsų didingos praeities liudininkais — piliakalniais, kurių čia yra net keletas. Šie piliakalniai, kaip ir paprastai visi šios rūšies žilos praeities paminklai, liaudies yra apipinti įvairiais pasakojimais ir padavimais. Apie vie­na šių Veliuonos piliakalniu, būtent, Pilies…

Kelios istorinės Lietuvos vietos Prakalba Kelios istorinės Lietuvos vietos. Lietuvos istorija yra labai neaiški. Jos žinios tesiekia XIII, XIV šimtmetį, o kas ankščiau buvo, beveik visai nėra žinoma. Ir tos pačios žinios dažnai būna klaidingos, nes jas patiekė daugiausia svetimšaliai, kurie, nemokėdami lietuvių kalbos ir nežinodami jų papročių, nekartą iškraipė…

Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 10-11 Panemunės žemaičių padavimas. Iš užmario atvyko burininkai; atplaukę prie Dubysos žiočių, jie sužinojo, kad, plaukiant aukštyn, ant Dubysos besanti šventvietė, taigi iš džiaugsmo, radę kelią, ėmė giedoti: „Še, radom!“ — nuo ko ta vieta buvo pavadinta…

Paveikslėlis: "Palemono piliakalnis". Lidija Meškaitytė. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 10 Ant Nemuno kranto, ties Seredžiumi, kur į Nemuną įteka Dubysa, yra apvalus kalnas, ant kurio dar matyti pylimų, ar liekanų kažkokios senos tvirtovės. Tas kalnas vadinamas Palemono…

Nuotrauka: Joninių šventė ant Rambyno kalno. Nežinomas autorius XX a. 3 deš. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus P. Babickas "Ra,bynas" // Ūkininko patarėjas 1932 m. birž. 24 (25), 8-9 Daug yra mūsų tėvynėj piliakalniu ir šiaip kainų kalneliu, apsuptu paslap­tingu padavimu ir pagarbos šydu, bet garsiausias ir mėgiamiausias bene bus Rambynas….