A. Treigūnas „Prie legendinios Džiugo kalno“ // Ateitis. – 1943, Nr. 147, p. 3 Stovime Džiugo piliakalnio viršūnėje. Medžių šešėliai dengia mus nuo vasaros saulės kaitros. Piliakalnio šlaitai statūs, apaugę storais medžiais. Keletas jų auga ir viršūnės plokštumoje. Aplinkui banguoja išplaukusių rugių laukai. Žalsvos, vėjo supamos vilnys įspūdingai veikia į…
Peržiūrėti daugiauŠatrijos mistika šiandie – pasaka apie drąsu senelį ir skausmingus rūpintojėlius – žvilgsnis į Vilnių ir Tilžę – Tado Blindos namuos ir kapuos… "Kada pro Luokę ant Žarėnų bekeliausi, Neužmiršk sustabdyti arklių ir užlipt kalną aukščiausi" Šiais žodžiais didžios atminties Maironis pradėjo savo „Šatriją’’ prie apipuvusio staliuko tarp dvylikos milžiniškų…
Peržiūrėti daugiau