Kapstatų ežeras
Kapstatų ežeras, Kapstatas arba Laigis – ežeras vakarų Lietuvoje, Klaipėdos rajone, apie 1 km į šiaurę nuo Endriejavo. Ilgis vakarų-rytų kryptimi 1,3 km, plotis iki 0,5 km. Gylis siekia 2,4 m. Krantai žemi, rytinis miškingas. Ežerą supa Paežerių žemapelkė. Rytuose įteka Dievupis, vakaruose išteka Minijos intakas Veiviržas. Į rytus įsikūrę Kapstatų, į...
Bitinėlio ežeras
Bitinėlio ežeras arba Talkša (Talša) – ežeras – rytinėje Šiaulių dalyje esantis vandens telkinys. Plotas – 57,5 ha. Ilgis – 2 km, didžiausias plotis – 550 m. Didžiausias gylys – 8,2 m (pietinėje dalyje), vidutinis gylis – 3,6 m. Mūšos upės baseinui priklausančiam Talkšos ežerui būdingi žemi, daugiausia pelkėti krantai. Dugną dengia...
Platelių ežeras
Platelių ežeras Platelių ežeras – didžiausias ir giliausias ežeras Žemaitijoje, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Giliausia vieta – apie 48,5 m. Krantai labai vingiuoti, ypač pietiniame ežero gale. Ežero kranto ilgis – 37,59 km. Krantai nevienodo aukščio. Aukščiausios 20-30 m kalvos matyti rytinėje ežero pusėje, kur dunkso miškinga Plokštinės plokščiakalvė. Joje sovietmečiu...
Paršežeris
Paršežeris – ežeras vakarų Lietuvoje, Šilalės rajone, Varnių regioniniame parke, apie 3,5 km į šiaurės rytus nuo Laukuvos. Paršežeris yra didžiausias natūralios kilmės vandens telkinys Tauragės apskrityje. Telkšo netaisyklingo pavidalo ledo lūstavietės duburyje. Ilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus 2 km, plotis iki 1,3 km. Altitudė 157,6 m. Dubens šlaitai su terasomis, krantai žemi, daugiausia...
Puntuko akmuo
Puntuko akmuo arba Dvaronių akmuo – antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje, stūkso 5 km į pietus nuo Anykščių, Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje, Dvaronių kaime, netoli Šventosios. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas, geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000 m. Iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmeniu, kol Puokėje nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo. Šalia...
Kupiškio piliakalnis
Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis, palyginti su kitais Lietuvoje stūksančiais piliakalniais, yra vienas iš didesniųjų. Piliakalnyje buvo gyventa, sprendžiant pagal kitus tokio tipo jau tyrinėtus piliakalnius, nuo Kristaus gimimo iki 12–13 amžiaus. Piliakalnis apjuostas grioviu, turi papildomą pylimą, kuris keliose vietose praardytas kasant apkasus pirmojo pasaulinio karo metu. Kadangi...