V. R. „Papilės piliakalnis“ // Trimitas – 1921, Nr. 29, p. 23-26 Menkas, nuskuręs, didžiojo karo metu apdegintas Papilės miestelis, išsisvaidęs ant Ventos kranto toje vietoje, kur susieina keliai iš Telšių, Šiaulių, Viekšnių ir Pakūršės. Prieš karą šis miestelis, turėjo didesnės reikšmės. Per Papilę gabeno mūsų žaliąją medžiaga iš tolimų…
Peržiūrėti daugiauPrieš daug metų keliavo vienas keleivis panemuniais. Jau saulė leidosi po karštos dienos. Keleivis visai nusivarė, kiaurą dieną bežingsniuodamas. Pamatęs Rambyną, užlipo, tikėdamas rasiąs ką gyvenant. Kad ir apsivylė, toliau nebenorėjo eiti, atsigulė prie vieno akmens ir veikiai užmigo. Vidurnaktį staigiai žemė sudrebėjo, ir kažin kas nežemišku balsu rėkė: „Ugnis,…
Peržiūrėti daugiauJ. Remeika „Rambyno Laima ir laumės“ // Ką kalneliai pasakoja. – 1938 m., p. 16-18 Nuostabus senolių tikėjimas dar ir šiandien tebėra gyvas padavimuose, nors, be abejojimo, kai kur ir iškraipytas. Rambyno kampelyje dar daug žino apie laumes ir mažulėlius barzdukus. Sakoma, kad laumės ir barzdukai daug daugiau mėgsta buvoti…
Peržiūrėti daugiau