Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 11 Apie Nemoną dar yra toks padavimas: jis buvęs garbinamas, kaipo dievaitis, ir Nemunaityje turėjęs savo šventvietę … iki mūsų dienų ten esą pylimų ir kapų. (Narbutas, „DNLit“, I, 166 p.; Kraševskis, „Litwa“, I, 458 p.) Nemonas,…
Peržiūrėti daugiauKategorijų archyvai: Alytaus miestas
Alytaus miestas – tai ne tik Pietų Lietuvos centras ar šeštasis pagal dydį miestas Lietuvoje. Tai širdimi dūzgianti Dainavos sostinė, kur senųjų laikų šnabždesiai išlikę ne tik akmenyse, bet ir vėjo šnarėjime virš piliakalnių, šventų upelių čiurlenime ar medžių tylume. Čia prasideda daugelis Dzūkijos mitologijos takų – nuo kryžiuočius stabdžiusios Alytaus pilies iki meilės legendos apie Mirgrausėlę ir Alytą, iš kurios ašarų esą tekąs Alytupis, miestui vardą padovanojęs Nemuno intakas.
Alytaus piliakalnis – seniausio miesto lopšys – stūkso ten, kur žemė kadaise laikė medinę pilį, XIII–XIV a. saugojusią Lietuvos pietines žemes nuo įsibrovėlių. Jo papėdėje plaukė ne tik vanduo, bet ir legenda – apie narsųjį Alytą, kuris dėl meilės aukojo gyvybę, ir vaidilutę Mirgrausėlę, kurios ašaros virto šventu upeliu. Ši pasaka išsiskleidžia kaip gyva prigimtinės pasaulėjautos metafora: apie meilę, auką, ištikimybę ir gamtos šventumą.
Šiandien Alytus – tai miestas, kur istorija ir mitologija gyvuoja ne muziejuose, o gatvių pavadinimuose, upeliuose, bažnyčių bokštuose ir žmonių atmintyje. Alytaus kraštovaizdį supa piliakalniai (Radžiūnų, Alytaus), šventi akmenys (Klebonas), draustiniai, Dailidės ežerai – visa tai tarsi gyvas šventraštis, rašytas gamtos ir žmogaus bendryste.
Nuo XIV a. kaip karinis ir administracinis centras minimas Alytus išsaugojo Magdeburgo teisėmis (1581) pažymėtą laisvo miesto dvasią. Herbe puikuojasi balta rožė – ne tik miesto simbolis, bet ir dvasinė metafora: tyrumo, šviesos, pasiaukojimo ženklas. Todėl Alytus dar vadinamas Baltosios rožės miestu – poetiškai, tačiau taikliai nusakant miesto dvasią.
Čia dera modernus miestas ir baltiška gyvybės linija – tiek senosios šventvietės, tiek kraštotyros muziejuje saugomas praeities paveldas, tiek miško keliukai, vedantys į senuosius radinius ar paslaptingas vietas, kuriose protėviai žadino žemės dvasią. Dzūkijos miškuose ir parkų rimtyje, sakralios architektūros fragmentuose, paminkluose laisvei ir tautai, slypi nenutrūkstama jungtis su senąja baltų pasaulėjauta.
Alytaus miestas VietosDvasia.lt žemėlapyje – tai ne tik taškas, tai – centras, kuriame mitologija tampa gyvenimo dalimi. Tiek keliautojui, tiek vietos gyventojui Alytus siūlo galimybę pažvelgti į pasaulį ne tik akimis, bet ir širdimi – matyti, kaip gamta ir istorija čia susilieja į vientisą pasakojimą. Pasakojimą, kurio ištakos slypi žemėje, upėje, žodyje ir dainoje. Ir kurį kviečiame pažinti kartu.