R. Sadauskas "Merkinė // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 19-23; Į kurį tik piliakalnį beužkopsi, pirmiausia, to nė neketinęs, plačiai ir atidžiai apsidairai. Ir pagalvoji… Apie ką – net sunku pasakyti. Greičiausiai apie juos, tuos tolimus mūsų protėvius, jau kadais kas po šios žemės kelionės dausose besiilsinčius. Tai…
Peržiūrėti daugiauZ. Ivinskis "Didžioji 1336 m. tragedija Pilėnuose" // Trimitas 1939 m. nr. 50, p. 1216-1218. Kalbant apie karalių Gediminą, reikia dar sustoti ties jo santykiais su kryžiuočiais, kurie vis intensyviau ruošėsi pulti Lietuvą. Naujas ordino magistras Ditrichas von Altenburgas nuo 1336 m. pradeda savo didįjį spaudimą. Po keleriu metų pertraukos,…
Peržiūrėti daugiauJ. Totoraitis „Liškevos piliakalnis ir Vokės raganos“ // Tauta ir žodis 1909 m. Knyga II, p. 204-208. Seinų pav., Suv. gub., ant Nemuno kranto yra bažnytkiemis [su_tooltip text="Apie Liškiavą ir jos istoriją Polujanskl. „Wędrowki po gub. Augustowskiej“; p. 232 – 249. (B.)." background="#5a5a5a" font_size="11"] Liškiava.[/su_tooltip] Kitąsyk čionai buvo dominikonų klioštorius,…
Peržiūrėti daugiauV. Krėvė – Mickevičius „Apie karalių Žvaigždikį padavimai“ // Tauta ir žodis. – 1926, kn. 4, p. 444 – 449; Surinko ir užraše. V- Krėvė Mickevičius. I Matai, tamista, aplinkui čia kalnai ir koki dar kalnai. Tokių kitur nepamatysi. Dabar pliki, kaip plikio viršugalvis, niekur nė krūmelio. Tai ponas Pacatickas,…
Peržiūrėti daugiauUžrašė prof. V. Krėvė Mickevčius I Buvo Subartonyse labai turtingas žmogus NN. Jis patsai nežinojo, kiek pinigų turi, nors gyveno lobai išdykaudamas, daugel gėrė, gardžiai valgė ir kitus girdino ir vaišino. Švaistėsi pinigais, kaip kokis ponas. O tai buvo todėl, kad jam aitvaras pinigus daržinėn nešė. Tankiai žmonės matė, kaip…
Peržiūrėti daugiauV. Krėvė – Mickevičius „Padavimai apie Liškevą ir Merkinę" // Tauta ir žodis. – 1925, kn. 3, p. 321 – 333; Surinko prof. V. Krėvė Mickevičius. I Buvo trys broliai, dideli ir galingi karaliai. Vienas jų apsigyveno Liškevoj, kitas Merkinėj, trečias Punioj. Visi jie buvo stabmeldžiai; ir visi žmonės dar…
Peržiūrėti daugiauV. Krėvė – Mickevičius "Padavimai apie Raigrodo miestą" // Tauta ir žodis. – 1923, kn. 1, p. 129 – 135; Surašė V. Krėvė – Mickevičius I Terp Ratnyčios ir Pervalkos yra sodžius Švendubrė. Netoli sodžiaus yra pievos, kurias žmonės vieni vadzina Kubelnyčios pievom — mat, per jas ploukia upelė Kubelnyčia;…
Peržiūrėti daugiauSteponas Zobarskas „Punia – Pilėnų kunigaikščio piliakalnis“ // Trimitas. – 1929, Nr. 31, p. 526-527; Pagal Kraševskį, Kondratavičių ir kt. Tylus vakaras. Lelijavi saulėlydžių skliautai sugulę ant sustingusios ir susimąsčiusios Nemuno krūtinės, lyg kokia tolimos amžinybės dekoracija ir jaudinančiai ir akį veriančiai žvelgia. O Nemunas tyli. Prie Nemuno dunkso aukštas,…
Peržiūrėti daugiauV. U. Sapniūnas "Varėnos smėlynuose" // Ateitis 1944 m. nr. 419, p. 3 Varėna, šiuo metu net dvi Varėnos, yra pietų vakarų Lietuvoje. Apaugusios abi Varėnos žiemą žaliuojančiais šilais, pušynais ir ėgliais — kadugiais. Varėnos apylinkės smiltingos, nederlingos, retokai apgyventos. Kaimų čia maža, atskirti jie vienas nuo kito didesniais nuotoliais…
Peržiūrėti daugiauJ. Ziminskas "Užmirštoji Kaniava ir jos praeitis" // Ateitis 1944 m. nr. 384, p. 5 Sritis tarp didžiulių girių: pietuose — Gardino, vakaruose — Varėnos ir šiaurėje — Rūdninkų, senovėje sudarė, šių dienų terminu tariant, stipriausią pietryčių Lietuvos tautinio atsparumo bunkerį, į kurį ištisais šimtmečiais suduždavo slaviškųjų tautų užmačios: iš…
Peržiūrėti daugiauB. Buračas „Perloja senovės prisiminimuose“ // Ateitis – 1944 m., Nr. 355, p. 3 Kur tyras Merkio vandenėlis tarp kalnelių pakalnėlių Dzūkijos smėlynais vingiuodamas teka ir nuo amžių nuo seniausių tyliai lietuvišką pasaką seka, ten senovėj stovėjo lietuvių pilis Perloja. Kur senovėj aukštųjų pilių būta, ten šiandien belikę tik kalneliai…
Peržiūrėti daugiauJ. N. „Ežeringieji Veisiejai“ // Ateitis – 1944 m., Nr. 352, p. 3 Veisiejai yra dzūkų miestelis už apie 12 km į šiaurę nuo Kapčiamiesčio ir maždaug tokiame pačiame atstume į rytus nuo Leipalingio reto gražumo ežeringoje vietoje. Miestelis nedidelis, jame gyvena apie 1500 žmonių. Jis medinis, gerokai apnaikintas gaisrų….
Peržiūrėti daugiau











