Kuršių Užmaris

Jonas Vaidelys "Kuršių užmaris" // Trimitas, 1936 m., nr. 30, p. 718-719;

Kuršių Užmaris yra vienas įdo­miausių, ne tik Lietuvoje bet ir Eu­ropoje, gamtos kampelių, savo reto­mis kopomis, augmenija, gyventojais, vaizdais ir sava kultūra, šis kampelis, prijungus Klaipėdos kraštą prie Lie­tuvos, kasmet apgulamas ekskursijų ir vasarotojų.

Kuršių Užmaris prasideda Rytprū­siuos — Krante ir baigiasi Klaipėdos Kopgaliu, turi 98 kilometrus ilgio, bet Lietuvai priklauso nuo Nidos 50,8 km., o likusi nuo Nidos iki Kranto — yra Prūsų Lietuvoje. Lie­tuviškasis Kuršių Užmaris apima 13.073 hektarus žemės plotą. Pačios kopos nėra plačios, pusantro ir dau­giau kilometro, plačiausia vieta neto­li Nidos, ties Bulviškių ragu — 3,9 km. Užmario paviršius nėra vieno­das, pakilesnis ir stačiais krantais nuo marių, jūros pakrantės yra lėkščios ir lygesnės. Kas kita slenkančios kopos, kurios pakyla ligi 40 metru ir nusileidžia į marių pakraštį. Jūra vi­su pakraščiu negili, dešimt metrų gilumo vingis nutolęs nuo kranto pusantro kilometro. Kuršių marios visai negilios, tik ties Nida ligi šešių metrų, o šiaip ir pusantro metro.

Užmario klimatas nėra vienodas, daugiau priklauso jūros klimato zo­nai, tad ir kopų augmenija yra skir­tinga, apaugusi pajūrio miežiais, avi­žomis, kalnų pušimis, įvairiais krū­mokšniais, alksniais, berželiais ir ki­tais. Nešiojamos kopos apsodintos kalnų pušimis nuo slinkimo. Marių pakraščių augmenija priklauso gėlų­jų vandenų augmenijai, tad ir pama­riai apaugę atneštomis sėklomis. Pa­ti kopų gyvūnija turtinga, bet gau­singos marios žuvimis. Pro čia dau­giausia skrenda paukščiai žiemoti iš įvairių kraštų į pietus, čia jie pasil­si. Paukščių pralekia į tris šimtus rūšių ir čia jie žieduojami. Čia gyve­na mūsų girių papuošalai briedžiai.

Kopų archeologiniai radiniai rodo, kad čia gyventa dar akmens gadynė­je. Randamas gintaras aiškiai sako apie mūsų senolių kultūrą.

Įkūrus 1252 m. Klaipėdą, Užmaris virsta svarbiausiu susisiekimo keliu. Dabartiniai kopų gyventojai, sena lie­tuvių giminė kuršiai, čia, spėjama, yra atėję Mindaugo laikais. Jie kalba trimis kalbomis: darbe ir namie — kuršiškai, mieste ir įstaigoj — vokiš­kai, bažnyčioj — lietuviškai. Labai įdomus Kuršių Užmario susi­darymas. Senais laikais Baltijos jūrą išsiveržusi pro žemai stovintį krantą, kuris buvo tarp Sambijos stačių kran­tų ir Klaipėdos krašto aukštumų, už­liejo dabartinių Kuršių marių vietą, ir Nemuno įtaką, sudarydama vieną jūros įlanką. Toji įlanka rytuose sie­kė Klaipėdą, Priekulę, Saugus, Šilutę, Pagėgius, Ragainę, Tilžę, o pietuose — Tilžę, Šilgalius, Jurgaičius, Skaisgirius, Mielaukius, Labguvą, Šakius, Krantą. Pati jūros įlanka buvo net li­gi dvidešimt keturių metrų gilumo, vakarinėj — marių pusėj dar giliau. Ilgainiui, užnešama smėliu, mergeliu, o iš jūros — sąnašomis ir įlanka da­rės seklesnė. Ledynų gadynėje kyšulys nuo Kranto ligi Šarkuvos, tos ga­dynės sala ties Kuncais, Rasyte, taip pat Klaipėdos krašto aukštumos tarp Olandų kepurės ir Klaipėdos, sudarė pertvarą tarp jūros ir susidariusios įlankos, pamažu ėmė darytis salelės, kilti dugnas ir lygintis. Vėliau jūros išmetamas smėlys sunešė atskirus kal­nelius ir susidarė sąlygos augalams augti. XVIII a. per septynerių metų karą, išnaikinami dideli Užmario miškai, ir vėl vėjas pustė nuogų kopų smiltį. Pirmiausia užpusty­ta Senieji Kuncai, o apie 1569 metus bažnyčia ir klebonija. Antra­sis užpustymas laikomas ties Rasyte. Apie 1665 metus nuo Šarkuvos ligi Nidos kopos apaugę miškais, o 1722 metais dideli miškai auga ligi Smil­tynės. Didžiausias kopų slinkimas prasideda rusams okupavus nemažą Rytprūsių dalį ir išnaikinus miškus. Slenkančiųjų kopų plotis siekia 900 m, o aukštis, gana didelis, pavyz­džiui, už Nidos, Tylos pakalnės kopa turi 63 m. Slenkančios kopos kasmet nuslenka ligi septynių metrų, bet ko­pos apsodinamos ir tai slinkimą su­laiko.

Lietuvos siena prasideda už Nidos, už Tylos pakalnės. Nida yra gražioje vietoje. Nidos vardas žinomas nuo 1437 m. 1559 m. čia gyveno 28 šei­mynos. XVIII a. Senąją Nidą, 2 km. į pietus, užneša smėlys. Šiandieninė Ni­da apaugus medžiais. Dalis gyventojų pamarėje įkūrė Skruzdinės kaimą. Apie 1830 m. Nida ima plėstis, apsi­gyvena Naglių kaimo gyventojai, ku­rie buvo sudarę Purvinės kaimą. 1895 m. Nida jau turi 701 gyventoją. Vė­liau daug nukenčia nuo gaisrų. Da­bar Nida turi per tūkstantį gyvento­jų. Nida šiandien gražus kurortas su Urbo kalnu 51 m. aukščio. Raudonu švyturiu, statytu 1874 metais, kas de­šimt sekundžių blykčiojančiu, Angių kalnu 58 m aukščio. Nuo 1932 metų veikia sklandymo mokykla. Yra labai gražių vasarnamių. Baigiamas įrengti kopų muziejus. Senos, gražios kapinės su retais kryžiais. Už Nidos į Klaipėdos pusę gražus žvejų kaime­lis Preila, įkurtas 1843 m. iš užpusty­to Naglių kaimo. Gyventojų turįs per 300.

Be Nidos ir Preilos, šiurpu nukrečia jau net tris kartus palai­dotas Karvaičių kaimas, turįs tiks­liausią užpustytų kaimų istoriją. Šia­me kaime gimė garsus mokslininkas ir rašytojas prof. Martynas Liudvikas Rėza (1776 — 1840). Prof. Rėza pats tą viską matė, išgyveno ir savo po­emoj „Nugrimzdęs kaimas“ 1797 me­tais labai gražiai aprašo. Karvaičių kaimas netgi minimas XV a. Jo pusty­mas prasidėjo 1765 metais. 1777 m. kaimo klebonija perkeliama į kitą vietą. 1779 m. tenka uždaryti bažny­čia ir mokykla. 1792 m. bažnyčia už­pustoma ir likučiai perkeliami į Juod­krantę, o gyventojai į Nidą ir Juod­krantę. Ir dar galima rasti įvairių Karvaičių kaimo sodybų ir žmonių liekanų. Jauniausias kaimas Pervelka, įkurtas 1884 metais iš Karvaičių kaimo atsikėlusių gyventojų. Šis kai­melis taip pat buvo pustomas, bet su­spėta išgelbėti. Ties Pervelka gra­žus, tylus 53 metrų Skirpstų kalnas. Nuo čia prasideda antrosios negyvo­sios kopos su aukštais kalnais: Nag­lių 53 m., Vingių — 58 m., Avių — 40 m. ir kiti.

Netoli Juodkrantės visai užpustyti Naglių kaimai: Senieji, keturi kilo­metrai į pietus nuo Juodkrantės ir Naujieji, dešimt kilometrų nuo Juod­krantės. Senieji Nagliai kuršiškiai va­dinami Aigėla ir istorijoj minimi 1447 m. Smulkių žinių nerandama, tik žinoma, kad 1728 m. užpustyti. Naujieji Nagliai užpustyti 1792 m. — 1846 m. Čia kalnai nuogi, aukšti. Nuo čia prasideda vadinamo Naglių Rago šešių kilometrų ilgumo aukštas kalnagūbris, aplink gražia gamta, bet šiurpia praeitimi. Vien tik XVIII a. užpilti septyni kaimai su dviem, ba­žnytkaimiais: Lattenvaldė, Kuncė, Preedė, Naujoji Pilkopa, Karyaičiai, Naujieji ir Senieji Nagliai.

Ramiausiai nuo slenkančių kopų iš­silaikiusi Juodkrantė, žymus ir dide­lis kurortas. Pradžia siekia 1650 me­tus. Čia prie vieškelio buvus karčia­ms ir pats kaimas turėjęs tik kelis gyventojus. XVIII a. pabaigoje apsi­gyvenę. Karvaičių ir Naglių kaimų gyventojai. Juodkrantės gamta labai graži, ypač Ievos, Raganų ir Avių kalnai: Raganų kalne stiklinis pavil­jonas, o apačioj šlama tūkstantmetė Nuodėmių liepa. Ligi 1890 metų Juod­krantė garsėjo gintaro kasyklomis. Ievos kalne kasmet jaunimas švenčia Joninės. Pasodintas Nepriklausomy­bės medis.

Prie Klaipėdos, marių vidury kyšo sekluma Kiaulės nugara, iš dešinės įteka Viliaus perkasas ir prasideda Klaipėdos priemiestis Smeltė. Ties Klaipėda Smiltynės kurortas, čia ko­pos apaugę, jaunu kvapiu pušynu. Kopgaly nuo XVII a. riokso tvirtovė Klaipėdai ginti. Yra naujos kapinės, kuriose palaidotas mūsų rašytojas buvęs Klaipėdos gubernatorius Jonas žilius. Šiemet atidaryta buriuotojų mokykla. Kuršių Užmaris yra mums labai brangus, kaip lietuviškas, istoriškas ir gražus gamtos kampelis. Kopos yra vienintelės Europoje, Lankome Lietu­vą, bet turime Užmarį būtinai aplan­kyti.