K. Mekas „Impilties piliakalnis“ // Trimitas. – 1934, Nr. 39, p. 772-773;
Per paskutinius ketverius metus kas vasara atsiskleidžia naujų lietuvių tautos praeities paslapčių. Atspėjamos tolimosios praeities mįslės. Kastuvų, peilių ir pincetų paliestas prašneko Senosios Impilties kaimo, Darbėnų valsč. piliakalnis (dešiniajame Juodupės krante, 500 metrų nuo Juodupės intako į Šventąją). Tai vienas gražiausių Žemaičių piliakalnių. Impilties piliakalnį tyrinėja gen. Nagevičius. Tyrinėjimų tikslas pažinti senovės lietuviu pilių statymo techniką ir iš tų pilių gynimosi būdus.
Impilties piliakalnis, pirmą kartą minimas aprašant Livonijos ordino žygius prieš lietuvius 1261 metų rudenį. Livonijos ordinu magistras Wertier su savo broliais riteriais tą rudenį užpuolęs Kretingos pilį, kurioj daug gyventoju ir pilies gynėjų išžudęs, daug nelaisvėn išsivedęs, pačią pilį sudeginęs. Tuo pačiu žygiu aplankęs ir Impiltį. Impiltiečiat matyti, pajutę besiartinančius gausius ordino – būrius, išsislapstė po raistus ir girias. Ordinas tik sudeginęs pilį. Impiltis dar porą kartų paminėta vėlesniuose ordino žygiuose prieš lietuvius.
Pasukant iš vieškelio Darbėnai Skuodas į Sen. Impilties kaimą, iš tolo į akis krinta, lyg pusiasalis, iš trijų pusių apsuptas vandens, stačiais ir aukštais šlaitais kalnas. Šį pusiasalį sudaro iš rytų atvingiuodama Juodupė, kuri čia staigiai pasuka į pietus, paskui į vakarus, lyg norėdama, sudaryti kilpą, dar sukteli į šiaurę ir toliau skubėdama į vakarus susijungia su Šventąja. Šį, su stačiais ir aukštais šlaitais Juodupės sudarytą pusiasalį musų tėvų tėvai pasirinko kaip gamtos tvirtovę. Nesaugiojoj pusiasalio šiaurinėj daly supylė 8 metrų aukščio volą, kuriuo atitvėrė sunkiai prieinamą vieno penktadalio hektaro plotą – pilį. Pilies šlaitus nuo upės dar sustiprino mažesniu piltu iš žemių voleliu, įėjimui pilin didžiojo volo vakariniame šlaite, paliko siaurą kelelį, kurs ligi šių dienų tam reikalui tebenaudojamas.
Tyrinėjimui parinktas ir didysis volas per kurį perkasė 10 metrų gilumo ir 36 mtr. ilgumo griovį (tranšėją). Tranšėja padarytasai volo pjūvis ir davė atsakymus į daugelį volo statybos klausimų. Iš volo pjūvio paaiškėjo, kad visas volas sudėtas iš viens ant kito gulinčių piltų įvairiaspalvių žemės sluoksnių. Žemės sluoksniai daugiausia susideda iš juodžemio su priesmėliu, melsvos spalvos priemolio ir durpių žemės. Volui pilti medžiaga, kaip geologai sako, imta iš slėnių vietų, greičiausiai iš Juodupės vagos. Tranšėja daugely vietų perkerta tarp žemių sluoksnių esančius akmenų grindinius, žemių sluoksnius gaubiančius degėsių sluoksnius ir volo apačioje, ties volo viduriu, iš didelių akmenų sukrautą, apie 2 mtr. aukštumo ir tiek pat platumo sieną. Šalia akmeninės sienos, iš pilies kiemo pusės, yra įvairiomis kryptimis medžiais kloti grindiniai ir degėsių sluoksniai. Gražus yra volo susluoksniavimas. Tarp sluoksnių esą akmenų grindiniai ir degėsių sluoksneliai sakyte sako, kad visas volas sudarytas ne vienu laiku ir ne iš karto. Tai dar labiau patvirtina įvairiame volo gyly rasti daiktai, kurie savo forma yra ne vieno laiko tarpo. Pačioj pradžioj, kada dabartinė pilies vieta pradedama naudoti saugai, piltinio volo vietoj yra buvus tarp polių (baslių) gulsčių medžių tvora, kuriai tik sudegus pradėtai pilti volas ir sukrauta akmenų siena, įvairiai ant viens kito sukryžiuotų medžių grindinys ir akmenų siena bus buvus padaryta, kad priešui batų sunkiau volą griauti arba per volą persikasti.
Volo šlaitų stiprinimo technika ta pati kaip ir Apuolės piliakalnio, t. y. kad volas iš oro pusės būtų stačiais šlaitais, aukštinant volą būvo kalami statmenai volui, ligi vieno metro ilgumo basliukai, kurie sulaikydavo žemių slinkimą. Tokių basliukų Apuolės piliakalnio vole rasta žymiai daugiau negu Impilty, užtai Impilties vole aiškiai matyti keletas volo šlaitų slinkimų, ko nėra Apuolėj.
Apie Impilties piliakalnio volo buvusius medinius pastatus liudija vole rastieji anglių sluoksniai ir baslių (polių), pėdsakai. Pastatai buvę ne gyvenami, bet gintis pritaikinti. Iš tranšėjoj aptiktų pastatų pėdsakų matyti, kad tai būta tarp baslių (polių) gulsčių medžių apsaugos tvoros, kuri tęsėsi išilgai volą. Pastatų išlikusiose anglyse vyrauja ąžuolų ir spygliuotų medžių anglys. Iš sudegusių medžių nesubyrėjusių anglių matyti, kad pastatai buvę iš 30 – 40 cm. diametr. apvalių rąstų.
Iš tranšėja padaryto volo pjūvio, akmenų grindinių, viso volo sluoksniavimo ir degėsių pėdsakų, matyti, kad Impilties piliakalnio volas visą laiką su trumpais protarpiais buvo didinamas, remontuojamas. Per daugelį metų jis pasiekė didžiausią aukštį, jį bedidinant apie 18 — 20 kartų. Gilumoj volo radiniai savo forma yra senesni už radinius rastus paviršutiniuose sluoksniuose. Viršutiniuose sluoksniuose rasti geležiniai strėlių galai ir dvi girnapusės atitinka kronikose minimus laikus. Gilesniame sluoksny rastas siaurašmenis kirvis. Jis retai beaptinkamas XII amž., gausiai randama tokių kirvių VI — VIII amž. To paties laiko tarpo rasta viena geležinė ietis ir gelež. strėlės smaigalys. Volo vidury rastos dvi špilkos iš II — IV amž. po Kr. gim. Špilkos panašios į vyskupo lazdą. Viena jų geležinė, antra žalvarinė. Ant akmeninės sienos, volo dugne, rastoji geležinė grandis su apsukta žalv. vielele, savo medžiaga liudija, kad akmeninė siena sukrauta dar geležies laiko tarpe. Radiniai sako, kad volas pradėtas pilti I – II amž. po Kr. gim. ir baigtas XIII — XIV amž. Per visą tą laiką be pertrūkio piliakalny gyventa žmonių. Žmonių gyvenimo pėdsakai yra pilies kieme susidaręs storas kultūrinis žemių sluoksnis, kuriame randamą daug anglių, puodų, šukių, degto molio gabalų, gyvulių kaulų. Ramiu laiku pilis visų gyventojų negalėjo sutalpinti. Didesnioji dalis gyveno už pilies volo, kur dabar yra 8 ha žemės plotas su storu, panašiu kaip pilies kieme, kultūriniu žemės sluoksniu. Už volo gyvenę tik pavojaus metu slėpdavosi pilyje.
Į pilį vedę ketveri vartai. Kelias iš pilies ėjo apačia pylimo. Tas tunelis buvo 3 m, platumo, 8 m. ilgumo ir apie 2 m. aukštumo. Jo šonai įtvirtinti, ąžuoliniais stačiais rąstais, o viršuj rąstai sudėti išilgai. Nuo tunelio eita pilies šlaitan kelio.
Netoli piliakalnio yra dvejos senųjų impiltiečių kapinės. Vienose matyti dar laidota ir krikščionybės laikais, ką liudija keli išlikę sukrypę, mediniai kryžiai. Savo dievus impiltiečiai garbino vadinamame Alkos kalne, kurs yra nuo piliakalnio į rytus per pusantro kilometro. Žmonės apie Alkos kalną pasakoja daug padavimų. Ant Alkos kalno yra pastatyta medinė koplytėlė, Impilties pavadinimas nepasikeitęs išsilaikė nuo XIII amž. ligi mūsų dienų. Pavadinimas kilo tada, kai piliakalniui pradėjo pilti volą, t. y. apie I — II amž. Kr. gimus.
Peleniškių piliakalnis Peleniškių piliakalnis su gyvenviete, Kalnuočių piliakalnis – piliakalnis Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, prie Peleniškių ir Kalnuočių kaimų, Pašvitinio seniūnija. Pasiekiamas keliu Linkuva – Pašvitinys, Peleniškiuose pasukus į kairę pietų kryptimi ir pavažiavus 330 m pro buvusias dirbtuves – yra priekyje, kiek dešiniau. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė keturkampė, pailga Š-P kryptimi, 50×25…
Peržiūrėti daugiau
K. Mekas „Impilties piliakalnis“ // Trimitas. – 1934, Nr. 39, p. 772-773; Per paskutinius ketverius metus kas vasara atsiskleidžia naujų lietuvių tautos praeities paslapčių. Atspėjamos tolimosios praeities mįslės. Kastuvų, peilių ir pincetų paliestas prašneko Senosios Impilties kaimo, Darbėnų valsč. piliakalnis (dešiniajame Juodupės krante, 500 metrų nuo Juodupės intako į Šventąją)….
Peržiūrėti daugiau
K. Mekas „Impilties piliakalnis“ // Trimitas. – 1934, Nr. 39, p. 772-773; Per paskutinius ketverius metus kas vasara atsiskleidžia naujų lietuvių tautos praeities paslapčių. Atspėjamos tolimosios praeities mįslės. Kastuvų, peilių ir pincetų paliestas prašneko Senosios Impilties kaimo, Darbėnų valsč. piliakalnis (dešiniajame Juodupės krante, 500 metrų nuo Juodupės intako į Šventąją)….
Peržiūrėti daugiau