Autorių archyvai: Donatas

Nuotrauka: Palanga. Birutės kalnas. Laiptų, vedančių kalvos šiaurės rytiniu šlaitu link viršūnės, bendras vaizdas. Fotografinis atvirukas, darytas 1936 m. Palangoje, Igno Stropaus (1884–1959) fotoateljė. Fotografas Ignas Stropus 1936 m. © Kretingos muziejus Žemaičių kalnai Žemaičių kalnai. Nors šiaipjau Žemaičių (Telšių) kalvos paprastai neiškyla aukščiau per 80-85 s. (170-180 metrų) nuo…

Nuotrauka: Puntukas. Šlaite – didelis akmuo; viršuje sėdi vyriškis ir berniukas. Už akmens medžių eilė. Nežinomas autorius 1929 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Akmenys klajūnai Akmenys klajūnai. Kas žymiausia, tai ledynai yra pas mus atkėlę iš šiaurės šalių ir išmėtę po dirvas senesnių gadynių padermės uolų atskalų,…

Mainos rūbai margo svietoMaironis 1859-1860 m. M. Valančius rinko žinias apie Boreikavą. Vieta vadinama Alka (Erkšva) (Skuodo raj.). Pasauly nėra nieko pastovaus. Viskas jam kaitaliojas mainos. Mainos žmonės, mainos jų kalbos, mainos karalysčių ribos, mainos gyvenamos vietos. Kame seniaus buvo traškančios, girios, šiandien tęsiasi elektra apšviestos didmiesčio gatvės, kame prieš…

Naujieji Trakai guli kokius 27 kilometerius nuo Vilniaus, o dešimt kilometerių nuo gelžkeldvario Landvorovo, šale Galvės ežero. Naujieji Trakai tai dabar rods tik vargingas miestelis, kuriame gyvena beveik vien Žydai ir Karaytai. (Karaytai, tai Žydai, kurie nepripažįsta talmudo.) Bet praėjusiuose šimtmečiuose Trakuose gyveno galingi kunigaikščiai ir karaliai, ogi liekanos dviejų…

Kauno pilies atsiradimas Yra išsiplatinusi nuomonė, kad Kauno pilis ne lietuvių statyta, bet ji kažkeno pastatyta toj vietoj, kame pirmučiausia lietuvių primityvė tvirtovė stovėjo. Gerbiamas Tadas Daugirdas, žinomas archeologas ir Kauno muziejaus prižiūrėtojas, man štai ką apie tai papasakojo: Kryžiuočiai savo tvirtovę (kurios liekanas mes dabar ir matome) statė ne…

Pusiaukelyje tarp Ragainės bei Tilžės ant dešiniojo Nemuno kranto riogso senasis Rambynkalnis. Is Nemuno pusės išrodo jis gana status ir augštas. Ir iš rytų, nuo Bitėnų, arba iš vakarų, nuo Krakoniškių ant jo užlipti norintiems prisieina šauniai stačiai pakopti. Bet kas iš šiaurės nuo Bardėnų, ateina, vos numano prieš kalną…

Aukmergė tai vienas didesniųjų ir seniausiųjų Lietuvos miestų. Stovi ant dešiniojo Šventosios upės kranto ir upelių Aukmergėlės ir Sakalaukos, Šventojon intekačių, su priemiesčiu smėliais ant kairiojo kranto. Aukmergės pradžia siekia X-jo amžiaus. Anot istorikų, tą miestą inkūręs koksai tai kunigaikštis Dausprungas, Palemono ainys. Tasai-pats Dausprungas inkūręs ir garsią senovėje Dievaltavą…

Šatrijos kalnas, Luokės parapija, Šiaulių pav. Pasakoja, busią kuomet tai labasenai čia buvusi bažnyčia, kuri vėliau apaugusi. Ją buvę galima išliuosuoti, tik tam tikslui reikėję eiti su visų didžiausia iškilme ir pasiimti visus bažnyčios įrankius. Bet, zakrastijonui užmiršus prietaisą žvakėms gesinti, išgelbėti jos nepavykę. Pilės kalnas, septyni varstai nuo Šiaulių….

Šiemet Kauno miesto valdyba pradėjo rūpintis, vietiniais senovės palikimais ir „Karalienės Bonos pilies” palaikymui paskyrė 400 rublių. Tas faktas spirte spiria mane pasidalinti su platesne visuomene kai-kuriomis žiniomis apie tą pilį ir paaiškinti, kurios iš tų žinių teisingomis laikyti reikia. Taip-pat rodosi man, jog mūsų visuomenei rūpėti turėtų, kokiu būdu…

Vardą tai vietai suteikė koks tai senesnis miestas; gal Panevėžys iki šiolei vadinamas „Senamiesčiu“. Nors Naujamiestis reiškia miesto vardą, bet iki šiolei nenustojo būti tikt sodžiumi su bažnyčia. Ta vieta buvo viena iš tarpo skaitlingų prigulėjusių Radvilams, o prieš keletą dešimčių metų tapo Karpių nuosavybe. Naujamiestis randasi nuo Panevėžio už…

Anot laikraščio „S.-Z. Tel.”, imperatoriškoji archeologijos komisija išsiuntusi savo narį – bendradarbi, p. J. S. Abramovą, ištirti Panevėžio, Ukmergės ir Ežerėnų apskričių milžinkapių. Ypač daug tokių milžinkapių esą Panevėžio apylinkėje, todėl p. Abramovas nuo ten pradėjęs savo darbą. Birželio 18 dieną kasęs Malatiškės dvare, už 6 varstų nuo Panevėžio. Pasirodę,…

Referatas, skaitytas L. M. Draugijos visuotiname susirinkime rugpiučio 5/18 dieną 1908 m. Didžioji dalis straipsnyje minimų vietų mūsų laikais patenka į Baltarusijos teritoriją. Red. p. 1900—1904 m. tekus man kunigauti Kauno gub., Ežerėnu paviete, prie Drukšiu parapijos prigulinčioje Gaidės (arba Graidžiu) pilijoje, apie 20 varstų į rytų-pietus nuo Ežerėnu (Novoaleksandrovsko)…