Žemaitija senovėje
1 Komentuoti Žemaitija senovėje
Žemaitija senovėje. Lyginamojo žemaičių, aukštaičių ir sudaviečių charakteristikoje bene reiškiausiai savo individualizmu išsiskiria žemaičiai. Žemaitijoje jus matote kažkokį senovišką žemaičių kaimą, regite kažkokį tarsi par excellence žemaitišką krašto vietovaizdį. Kiekvienas iš savo patirties gerai žinome kažkokį masyvų žemaičių charakterį: žemaitis yra tarsi nepažangūs galvosenoje ir lėtas judesiuose, suakmenėjęs ir siauras…
Sudavija
0 Sudavija komentarai
Sudavija. Mūsiškė Sudavija turi nemažiau savitą ir dramatišką praeitį, kaip ir užnemuniškė Žemaitija ir Aukštaitija. Šiandieniniai sudaviečiai, arba suvalkiečiai, iš visų lietuvių išsiskiria savo būdo paslankumu, pakilesne gyvenimo pasaulėžvalga ir didesne kultūra. Šiame mūsų krašte jūs kas žingsnis gėrėsitės šimtamargių suvalkiečių sodybomis ir dailiais gyvenamais namais, kas žingsnis matysite rūpestingai…
Jauja
0 Jauja komentarai
Jauja. Rašytinių šaltinių duomenimis, XVI-XVII a. pasiturinčio valstiečio sodyboje būta nuo kelių iki keliolikos įvairios paskirties pastatų. K. Henenbergeris 1595 m. rašo, jog Prūsijos lietuviai, be senojo namo ir naujos stubos, dar turėjo kelias klėteles, taip pat pastatų grūdams džiovinti, javams kulti, duonai kepti, alui daryti, drabužiams skalbti, maudytis ir…
Mūsų praeities paminklai
0 Mūsų praeities paminklai komentarai
Pagal P. Tarasenkos raštus Mūsų praeities paminklai. Nemaža poetų, lietuvių ir svetimšalių, yra apdainavę Lietuvos praeitį, nemažą mokslininkų daugel metų tyrinėjo Lietuvos istoriją ir jos senovės liekanas; bet dar be abejo, daug senovės paminklų nėra palietę nei poetų plunksnos, nei mokslininkų kastuvai — juos mūsų visuomenė yra pamiršusi. Liūdnas mūsų…
Alkai ir alkvietės
0 Alkai ir alkvietės komentarai
Alkai ir alkvietės. Senovėje lietuviai garbindami savo dievus degindavo jiems aukas, kūrendavo amžiną ugnį ir t. t. Tos vietos, kur buvo deginamos aukos ir kūrenama amžina ugnis, buvo laikomos šventomis. Jos – dievų garbinamos vietos, kaip pažymi Lietuvių Literatūros Draugijos narys A. Tomas, daugiausia dominuodavo kalnų viršūnėse. Tokių kulto vietų…
Apuolės piliakalnis
0 Apuolės piliakalnis komentarai
„Briva Zeme” savo iliustruotame priede „Ilustretais Peelikums” 39 nr. įdėjo šį įdomų prof. Fr. Baldžio straipsnį iliustruotą apie Apuolės piliakalnį. Tardami, kad ir mūsų skaitytojams įdomu su juo susipažinti, dedame jį čia išverstą lietuvių kalbon. „Lietuvos Aidas” Redakcija (1931 m.) Kronikininkas Rimbertas pasakoja, kad švedų karalius Olovas (maždaug 855 m….