Autorių archyvai: Donatas

Velniakampio kilpų užantyje – tai 1971 m. žurnale „Mūsų gamta“ publikuotas straipsnis apie Dūkštų apylinkes – vieną įspūdingiausių Neries pakrančių kraštovaizdžių, kuriame susitinka gilūs upių slėniai, moreninės kalvos, senieji ąžuolynai, piliakalniai, pilkapynai, šaltiniuotos pievos ir retos augalų rūšys. Šiaurrytiniame Vilniaus rajono pakraštyje, prie didžiųjų Neries Velniakampio kilpų, atsiveria vietovė, kur…

Punios šilas – tai 1971 m. žurnale „Mūsų gamta“ publikuotas straipsnis apie vieną įspūdingiausių ir vertingiausių Lietuvos miškų, išlikusį Nemuno kilpoje kaip senųjų didžiagirių atminimas. Straipsnyje Punios šilas atsiveria ne tik kaip gražus kraštovaizdis ar poilsio vieta, bet ir kaip ypatingas gamtos pasaulis, kuriame susitinka aukščiausi Lietuvos medžiai, reti augalai,…

Viena upė dviem vardais – tai Aloyzo Samo pasakojimas apie Danę-Akmeną, upę, kuri savo kelionę pradeda Salantų apylinkėse kaip Akmena, o prie Bajorų ima tekėti Danės vardu ir galiausiai Klaipėdoje įsilieja į Kuršių marias. Straipsnyje ši upė atsiveria ne tik kaip geografinis vandens kelias, bet ir kaip gyvas Vakarų Žemaitijos…

Aktyvus karstas Vadaktų apylinkėse – tai Vlado Kutkos straipsnis, publikuotas leidinyje „Mūsų gamta“ 1971 m., Nr. 4, p. 9–10, kuriame pasakojama apie netikėtą ir tuo metu mažai žinomą gamtos reiškinį Radviliškio rajono Vadaktų apylinkėse. Iš pirmo žvilgsnio paprasti vietos gyventojų pasakojimai apie staiga atsivėrusias vandeningas duobes, pradingusius vežimus ar įklimpusius…

Aisetas – ežerų tėvas, kurio neįmanoma paprastai aprašyti vien krantų linijomis, salomis ar gyliais. Eugenijos Šimkūnaitės straipsnyje jis atsiveria kaip gyvas Labanoro krašto pasaulis – pilnas padavimų, senųjų vardų, slaptaviečių, plaukiojančių salų, retų augalų, žmonių atminties ir savito vietos humoro. Čia ežeras nėra tik vandens telkinys: jis saugo pasakojimus apie…

Kražių senovė – tai pasakojimas apie vieną svarbiausių Žemaitijos istorinių vietovių, kurios praeitis driekiasi nuo proistorinių radinių, piliakalnių ir senųjų padavimų iki Mindaugo laikų dokumentų, Žemaičių seniūnijos centro, Kražių kolegijos šlovės ir skaudžių 1893 m. įvykių. Straipsnyje atsiveria ne tik miestelio istorija, bet ir platesnis Žemaitijos kultūrinis, religinis bei tautinis…

Senieji Kauno paminklai – tai J. Puzino straipsnis apie svarbiausius senosios Kauno istorijos ženklus: Kauno pilies griuvėsius, dramatišką 1362 m. pilies sugriovimą, paslaptinguosius Perkūno namus, Rotušę ir Maironio namais vadinamus senuosius Paco rūmus. Straipsnyje Kaunas atsiskleidžia kaip miestas, kurio praeitis slypi ne tik garsiuose varduose, bet ir akmenyse, mūruose, griuvėsiuose…

Kaunas Vytauto laikais – tai J. Puzino straipsnis apie vieną svarbiausių Kauno istorijos laikotarpių, kai šis Nemuno ir Neries santakoje įsikūręs miestas iš nuolatinių kovų su Kryžiuočių ordinu vietos pamažu ėmė virsti reikšmingu Lietuvos politiniu, kariniu ir prekybiniu centru. Straipsnyje pasakojama apie Kauno pilies kovas, Vytauto santykius su Ordinu, sutartis,…

Trečiosios Vilniaus pilies beieškant – tai J. Puzino straipsnis apie vieną paslaptingiausių senosios Lietuvos sostinės gynybinės sistemos dalių – Kreivąją Vilniaus pilį. Nors daugeliui Vilnius pirmiausia siejasi su Gedimino kalnu, Aukštutine pilimi ir jos bokštu, istoriniai šaltiniai rodo, kad XIV a. pabaigoje mieste buvo net trys pilys: Aukštutinė, Žemutinė ir…

Vilniaus pilys – tai J. Puzino straipsnis, publikuotas leidinyje „Vairas“ 1940 m.. Straipsnyje nuosekliai pristatoma Vilniaus pilių istorija nuo miesto užuomazgų Šventaragio slėnyje ir Gedimino kalno strateginės reikšmės iki Aukštutinės, Žemutinės ir Kreivosios pilių raidos, jų perstatymų, gaisrų, karų ir galutinio sunykimo. Autorius Vilnių mato ne tik kaip politinį Lietuvos…

Žiupsnelis žinių apie Vytauto motiną – tai straipsnis apie Birutę, vieną ryškiausių, bet kartu ir paslaptingiausių senosios Lietuvos moterų. Tekste aptariama, ką apie Vytauto Didžiojo motiną liudija kronikos, vėlesni istorikų pasakojimai, padavimai ir žmonių atmintis. Birutė čia iškyla ne tik kaip Kęstučio žmona ir Vytauto motina, bet ir kaip asmenybė,…

Padavimas apie Akmeniškių piliakalnį – tai senas pasakojimas apie Šilutės apylinkėse, Akmeniškių kaime, stūksantį kalną, vadinamą Pilačiu, ir šalia jo minimą paslaptingą Krikš-Daubą. Padavime atsiskleidžia dramatiška istorija apie kunigaikštį Pilatį, jo dukterį Mildą, nelaimingą meilę, prakeiktą pilį ir tikėjimą, kad po kalnu slypi senosios praeities paslaptys. Šis tekstas parengtas pagal…