Autorių archyvai: Donatas

Veprių pilis – tai mokytojo J. Jončio straipsnis „Veprių pilis“, publikuotas žurnale „Karys“ 1930 m., Nr. 22, p. 439–440. Šiame tekste pasakojama apie Veprių apylinkėse, prie ežero ir Riešės upelio, kadaise galėjusią stovėti pilį, minimą Prūsų kronikose ir siejamą su 1384 m. Vytauto žygiu. Autorius pateikia ne tik istorines užuominas…

Buvęs Panevėžio taikos teisėjas Daugvietis Povilas papasakojo įdomių žinių apie kai kurias N. Radviliškio valsčiuje esančias istorines vietas. Ties Sandoniškio dvaru, ant Nemunėlio upės kranto yra vieta, žmonių vadinama „Maro kapai“. Prie didįjį karą pats p. Daugvietis toje vietoje rado totorių pinigėlį 1464 metų. Sandoniškio dvare dar ir dabar yra…

Pilies kryžių kalnas – Balio Buračo straipsnis, publikuotas leidinyje „Trimitas“ 1930 m., Nr. 24, p. 485, skirtas vienai paslaptingiausių ir labiausiai žmonių vaizduotę veikenčiai Lietuvos vietų – Kryžių kalnui Šiaulių rajone. Tekste ši vieta vadinama Pilies kryžių kalnu ir pristatoma ne tik kaip kryžiais nusėtas piliakalnis, bet ir kaip sena…

Apie Šatrijos raganas ir archeologiją – tai Adomo Butrimo straipsnis, publikuotas žurnale „Mūsų gamta“, kuriame Šatrijos kalnas atsiveria ne tik kaip vienas garsiausių Žemaitijos kraštovaizdžio simbolių, bet ir kaip gyva istorijos, padavimų, archeologinių tyrinėjimų bei gamtos pažinimo vieta. Tekste susipina pasakojimai apie senąją Šatrijos šventumo tradiciją, raganų legendas, Motiejaus Valančiaus…

Kelionė nerija – tai Vytauto Gudelio straipsnis, publikuotas žurnale „Mūsų gamta“, kuriame pasakojama apie Aleksandro ir Vilhelmo Humboltų ryšį su Kuršių nerija, jų kelionių įspūdžius ir garsųjį pastebėjimą, kad šią vietą būtina pamatyti taip pat, kaip Ispaniją ar Italiją. Tekste atskleidžiama, kokį įspūdį XIX a. pradžios keliautojams darė tuometinė nerija…

Šventosios maršrutas – tai kelionė viena savičiausių Lietuvos pajūrio upių, kuri iš šiaurės vakarų Žemaitijos vingiuoja Baltijos jūros link, pakeliui praplaukdama pro senas gyvenvietes, piliakalnius, malūnų vietas, pušynus ir ramius pakrančių kaimus. Šis maršruto aprašymas buvo publikuotas 1980 m. žurnalo „Mūsų gamta“ 1 numeryje, rubrikoje „Mūsų upės“, ir šiandien įdomus…

Kernava – vienas seniausių ir reikšmingiausių Lietuvos istorijos vardų, kuriame susitinka valstybės pradžios atmintis, piliakalnių didybė, senųjų šventviečių aidai ir Neries slėnio kraštovaizdis. V. Baniulio straipsnis „Kernava“, publikuotas žurnale „Pavasaris“ 1930 m., Nr. 3, p. 74–76, yra tarpukario Lietuvos žvilgsnis į šią ypatingą vietą – tuomet dar mažą miestelį Ukmergės…

Raganė – tai Juozo Ambrozaičio užrašytas padavimas apie Mituvos sietuvą prie Jurbarko, publikuotas žurnale „Karys“ 1930 m., Nr. 7, p. 135. Tekste pasakojama apie gilią Mituvos upės vietą, žmonių vadintą Ragane, ir jos vardo kilmę, siejamą su Napoleono kariuomenės žygiais, vietos raganomis bei paslaptingais skendimais. Ši vieta svarbi ne tik…

Prancūzkapiai – Juozo Ambrozaičio pasakojimas, publikuotas 1930 m. žurnalo „Karys“ 33-ajame numeryje, p. 652. Autorius nurodytas leidinio turinyje, p. 1067. Tekstas užrašytas kaip vietos padavimas apie Jurbarko apylinkes ir ten esančią vietą, žmonių atmintyje vadintą Prancūzkapiais. Šiame trumpame, bet įtaigiame pasakojime prisimenami Napoleono karo laikai, prancūzų ir rusų kariuomenių susidūrimai,…

Birutės gimtinė – tai 1930 m. Lietuvos kariuomenės savaitraštyje „Karys“ publikuotas straipsnis, skirtas Palangai, Birutės kalnui ir su šia vieta susijusiai Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės atminimo tradicijai. Straipsnis buvo išspausdintas „Kario“ 1930 m. 33-ajame numeryje, p. 643–646, minint Vytauto Didžiojo metus ir prisimenant jo motiną Birutę – šventosios ugnies saugotoją,…

Apuolės piliakalnis – viena reikšmingiausių ir ankstyviausiai rašytiniuose šaltiniuose minimų Lietuvos istorinių vietų, kurios svarbą XX a. pradžioje dar kartą iškėlė Skuodo dekanas kunigas Pranciškus Žadeikis. Jo straipsnis „Apuolės piliakalnis“ buvo publikuotas 1929 metais laikraštyje „Lietuvos aidas“ – 288-ajame numeryje. Tai ne tik pasakojimas apie švedų mokslininkų, prof. Eduardo Volterio…

Žygi pradedame Vaišnoriškės kaime, apsuptame Ažvinčių girios. Kelių čia daug, susisiekimas geras. Nuo Vaišnoriškės iki Minčios kaimo – apie 8 – 8,5 kilometro. Žygiuodami į šiaurę, už pusantro kilometro pasiekiame labai įdomią vietą – Senatiltę, kuri yra prie trijų ežerų. Kairėje pusėje – Utenykštis, dešinėje – Baltelės ir Byvainėlio ežerai….