Bogutiškės piliakalnis Bogutiškės piliakalnis – piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,45 km į šiaurę nuo Bogutiškės kaimo, 1,8 km į vakarus nuo Mėžionių kaimo ir 0,2 km nuo Mėžios upelio kairiojo kranto. Švenčionių rajone, Cirkliškio seniūnijoje, ten, kur šiandien jau nebegyvenamas Bogutiškės kaimas pamažu grįžta į gamtos glėbį, iš pelkėtų daubų iškyla išskirtinė kalva – Bogutiškės piliakalnis. Tai nacionalinės reikšmės...
Mėžionys Mėžionys – gatvinis kaimas Švenčionių rajono savivaldybėje, 8 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie Mėžios (Mėžės) upelio. 2 km į pietus, už Paulinavo miško, telkšo Sarių ežeras. Seniūnaitijos centras. Tarp Švenčionių kalvų ir miškų, 8 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie ramiai tekančio Mėžios (Mėžės) upelio, plyti Mėžionys – vienas ryškiausių Rytų Lietuvos gatvinių kaimų, šiandien saugomas kaip Kultūros paveldo...
Modžiūnai Modžiūnai – gatvinis kaimas Švenčionių rajono savivaldybėje, 4 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie kelio 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai. Urbanistikos paminklas, kurį sudaro 26 sodybos. Prie kaimo prasideda Kunigiškės kraštovaizdžio draustinis. Vos 4 km į pietvakarius nuo Švenčionių, prie kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai (Nr. 102), keliautoją pasitinka Modžiūnai – retas ir vertingas gatvinis kaimas, įtrauktas į Kultūros paveldo...
Kernavės upelis Kernavės upelis – nedidelį vandens juosta (apie 5 km.), vingiuojanti rytinėje Kernavės apylinkių dalyje. Jis ramiai teka per miškingas ir pievomis apaugusias žemumas, jungdamas aukštumų šlaitus su plačiu Neries slėnis kraštovaizdžiu. Kernavės upelis prasideda aukščiau Kernavės Kernavės (Pragarinės) ežere ir pamažu leidžiasi žemyn, formuodamas natūralų vandens koridorių, kuris...
Masališkių kalnas Masališkių kalnas – tai mišku apaugęs kraštovaizdžio pakilimas Pietų Lietuvoje, Alytaus rajono apylinkėse, įsiterpęs tarp miškų, dirbamų laukų ir kaimiškų gyvenviečių. Šis kalnas išsiskiria savo vieta – jis stūkso miškingoje ir mažai urbanizuotoje teritorijoje, kurioje aiškiai juntamas atokumas, tyla ir natūralus gamtos ritmas. Netoliese driekiasi vietiniai keliai, todėl...
Pašventupio I piliakalnis Pašventupio I piliakalnis, dar vadinamas Vangų kalnu, stūkso Prienų rajone, Nemuno kairiojo kranto slėnio pakraštyje, ten, kur į jo vandenis įsilieja mažoji Šventupė. Piliakalnio apvali aikštelė, vos 5,5 metro skersmens, atrodo kukli, tačiau jos pakraštyje stūkso įspūdingas 6 metrų aukščio ir 22 metrų pločio pylimas, supiltas dar...
Papiliakalnių piliakalnis Papiliakalnių piliakalnis, Makauskai, Pavyžupis, Piliakalnis – piliakalnis Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Papiliakalnių, Liubavo seniūnija. Pasiekiamas keliu Kalvarija – Liubavas už Juodelių (Gabrieliškių), už sodybos dešinėje, pamiškėje pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi ir pavažiavus 600 m, yra miške, į kairę (pietus) nuo kelio. Tarp ramių Lietuvos lygumų, žemė ima kilti į 178 metrų aukščio kalvą, toje vietoje stūkso Papiliakalnių...
Mantviliškis Mantviliškis – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, 6 km į šiaurės vakarus nuo Akademijos, prie plento 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva ir Šiaulių-Vilniaus geležinkelio. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka. Kaimo pakraščiu teka Dotnuvėlė, ant kurios įrengtas Mantviliškio tvenkinys. Svarbiausia įmonė – Mantviliškio ŽŪB. Archeologijos paminklas – Mantviliškio akmuo („su dubeniu“). Kaimo dalis, kuri vadinasi Mantviliškis II, yra Gudžiūnų seniūnijoje. Vietovardis Mantviliškis (dar žinomas kaip Montviliškis, Montviliškiai) yra priesagos -iškis vedinys iš asmenvardžio Mañtvila ar Mañtvilas. Isotrija Kaime rasti 3 senoviniai...
Kaniaukos šaltinis Kaniaukos šaltinis, kitaip Ginevičių šaltiniu vadinamas trykšta Varėnos rajone, prie Dainavos ir Kaniavėlės kaimų ribos, už 210 metrų į šiaurės rytus nuo kelio į Grišoniškes, atsišakojančio iš kelio Vydeniai–Dubičiai (čia pat ir Kaniavėlės k. kapinės), buvusios Ginevičių sodybos vakarinėje dalyje. Nors šiandien šaltinis kiek pakitęs – į jį...
Šventos aglės Šventos Aglės, arba Šventaeglės, – tai ypatinga vietovė Dzūkijos širdyje, nuo seno buvusi dvasinio atokvėpio, kryžkelių susitikimų ir tylios maldos vieta. Ji įsikūrusi už 3,8 km į šiaurės rytus nuo Marcinkonių bažnyčios, Marcinkonių miške, 89 ir 312 kvartaluose, abipus senojo kelio į Zervynas, ten, kur susiduria Marcinkonių ir...
Burvelių alkakalnis Burvelių alkakalnis, dar vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu ar Koplytstulpiu – senovės lietuvių alkakalnis Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje, ~1 km į pietvakarius nuo Burvelių kaimo. Stūkso Nevėžio kairiajame krante, netoli Liepupio upelio žiočių. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 250 m, aukštis (iš Nevėžio pusės) – 15 m. Iš pietų supa pelkynai, iš rytų – drėgnos pievos. Apaugęs pušimis (šiaurėje) ir beržais (likusioje dalyje). Kalvos viršuje buvo koplyčios pamatai. Pasakojama, kad XVI a. pabaigoje...
Kiaužerių akmenys su ženklais Kiaužerių akmuo su ženklais – vienas įdomiausių Panevėžio rajono archeologinių radinių, kurį dar tarpukariu tyrinėtojai vadino akmeniu su „paukščių sparnelių“, „kojų“, „snapų“ ar net „žalčių“ žymėmis. Šis stambus, apie 3 metrų ilgio, netaisyklingos trikampės formos granito riedulys guli Kiaužerių miško rytiniame pakraštyje – vietovėje, kur susijungia...
