Šereitlaukio II piliakalnis
Šereitlaukio II piliakalnis Šereitlaukio II piliakalnis (dar vadinamas Milžinkapiu) – piliakalnis Pagėgių savivaldybės teritorijoje, netoli Šereitlaukio kaimo, 1,1 km į šiaurę nuo Šereitlaukio pirmojo piliakalnio. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis už buvusio Šereiklaukio dvaro pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi lauko keliuku ir pavažiavus 300 m, yra 100 m į dešinę šiaurės vakaruose. Piliakalnio aikštelė ovali,...
Šereitlaukio I piliakalnis
Šereitlaukio I piliakalnis Šereitlaukio I piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, 1,4 km į pietus nuo Šereitlaukio, Vilkyškių seniūnija ir 1,1 km į pietus nuo Šereitlaukio II piliakalnio. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis, už buvusio Šereiklaukio dvaro pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi lauko keliuku ir pavažiavus 600 m iki miško, pamiške pavažiavus į...
Rusių Rago pilkapynas
Rusių Rago pilkapynas (arba Prancūzkapiai) – pilkapių sankaupa Lietuvoje, Širvintų rajone, Čiobiškio seniūnijoje, 1 km į vakarus nuo Čiobiškio, prie Rusių Rago kaimo. Yra dešiniojoje Neries slėnio pusėje, Čiobiškio miške. Valstybinės reikšmės archeologinis paminklas. Pilkapyną sudaro 3 spiečiai: ~ 28 pilkapiai Neries krante, netoli Rusių Rago ir Žvagakalnio kaimų riba; 20 pilkapių...
Latvių piliakalnis – paslėptas lobis tarp brūzgynų
Latvių piliakalnis Latvių Piliakalnis (Pilies Kalnas) randasi Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Jis įrengtas Sukros dešiniojo bevardžio intako krante esančiame aukštumos kyšulyje, juosiamame gilių bevardžių upelių, sutekančių prie piliakalnio Š galo, slėnių. Aikštelė trikampė, pailga Š–P kryptimi, 58 m ilgio ir 28 m pločio P krašte, su kultūriniu sluoksniu, kuriame rasta brūkšniuotos...
Kernavės piliakalniai – legendinis tunelis nuo geležinių durų Kernavėje iki auksinių vartų Vilniuje
Kernavės piliakalniai Kernavės piliakalniai – penki piliakalniai Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite. Kernavės piliakalnių teritorija – vienas Lietuvos valstybės susidarymo centrų, didžiausias Lietuvoje gynybinis piliakalnių kompleksas bei buvusio viduramžių miesto vieta. Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, įkurtas 1989 m., nuo 2004 m. liepos mėn. yra...
Mildos slėnis: kur gyvena meilės deivė
Mildos slėnis Mildos slėnis, prie Rimolių piliakalnio esanti vietovė. Prie Sedos - Grūstės kelio yra nuoroda į Mildos slėnį. Ties Mildos slėniu per Varduvos upę nutiestas pėsčiųjų tiltas, sutvarkyta prieiga prie šaltinio, į slėnį šlaitu padaryti laipteliai, prie įrengtos mašinų stovėjimo aikštelės iškastas tvenkinys, vietos meistras Dominykas Niuniava padarė medinį...
Gelvonų akmuo su Marijos pėda
Gelvonų akmuo su Marijos pėda įmūrytas Pliaterių koplyčioje, kuri  yra Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso statinys, architektūros ir dailės paminklas, 2012 m. įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Koplyčia stūkso šventoriaus pietrytiniame kampe, į dešinę nuo bažnyčios. Vienas iš ankstyviausių šaltinių, aprašančių Gelvonų pėduotąjį akmenį, saugomas Lietuvos mokslų...
Liukonių akmenys
Liukonių akmenys Liukonių akmenys – archeologijos paminklas Širvintų rajone, Gelvonų sen., Liukonių kaime, 100 m į vakarus nuo Širvintos tilto kelyje 4305 Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė , šalia akmenimis grįsto senojo kelio. Be trijų paminklinių akmenų ant stataus Širvintos dešiniojo skardžio, stovi 11 m aukščio kryžius su Nukryžiuotuoju. Apie 1925 m. jį padarė liaudies...
Kurtuvėnų piliakalnis
Kurtuvėnų piliakalnis Kurtuvėnų piliakalnis su gyvenviete, dar vadinamas Kapos piliakalniu – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kurtuvėnų, Bubių seniūnija, Kurtuvėnų regioninis parkas. Pasiekiamas iš Kurtuvėnų centro važiuojant į Marges vakarų kryptimi - iš viso 400 m, yra kairėje, pietuose, ties Kurtuvėnų kapinėmis. Kurtuvėnų piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Iš pietų,...
Rėkyva
Rėkyva Rėkyva (Rėkijavas) – ežeras šiaurės Lietuvoje, Šiaulių miesto savivaldybėje, apie 6 km į pietus nuo Šiaulių miesto centro. Ežero rytinėje pakrantėje išsidėstę Bačiūnai, o po Antrojo pasaulinio karo išaugo energetikų gyvenvietė Rėkyva. Rėkyva – didžiausias Lietuvoje vandenskyrinis ir vienintelis tokio dydžio aukštapelkinis ežeras. Jo plotas – 11,9 km²; maitinančio baseino plotas – 7,3 km²; didžiausias gylis –...
Bubių piliakalnis
Bubių piliakalnis Bubių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Bubiuose, Šiaulių raj., 14 km į pietvakarius nuo Šiaulių, Dubysos upės kairiajame krante, dar vadinamas Pilale. Greta piliakalnio užtvenkus Dubysą susidarė Bubių tvenkinys, tačiau piliakalnis buvo išsaugotas. Pasiekiamas nuo plento Šiauliai-Tauragė (A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas) pasukus į vakarus dešinėn šiauriniu Bubių apvažiavimu,...
Dubysa
Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 130,9 km (14-oji pagal ilgį Lietuvos upė). Prasideda Šiaulių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Rėkyvos ežero, iš Bubių tvenkinio, ties užtvanka. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas), Gėluvą. Žemupys skiria Jurbarko ir Kauno rajonus....