Raigardo slėnis
Raigardo slėnis Raigardo slėnis – 5 km į pietus nuo Druskininkų Nemuno dešinio kranto slėnis: rytų pakraštys ir jo šlaitas – kraštovaizdžio draustinis su didžiausiu Lietuvoje sufoziniu cirku. Bendras slėnio plotas 14 km², ilgis (iš vakarų į rytus) – 5 km, plotis – 4 km. Salpinės pievos, terasų liekanos, apaugusios pušynais, pelkė (4,26 km²). Per slėnį teka Kubilnyčia....
Švendubrės akmuo
Švendubrės akmuo, vadinamas Velnio akmeniu  – mitologinis akmuo ir dešimtas pagal dydį Lietuvos riedulys, stūksantis pietvakarinėje Druskininkų savivaldybės teritorijos dalyje, šiauriniame Švendubrės kaimo pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante. Riedulys natūralus, pilkai rausvo stambiagrūdžio granito, pailgas šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, apskaldytas, netaisyklingos trikampės piramidės nupjauta viršūne pavidalo. Virš žemės paviršiaus esančios...
Imbarės piliakalnis
Imbarės piliakalnis Imbarės piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete – archeologinis kompleksas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Imbarės kaimo vakariniame pakraštyje, 0,5 km į rytus nuo kelio Kretinga–Salantai, Salanto upės kairiajame krante, prie santakos su Pilsupio upeliu. Pasiekiamas keliu Salantai–Skaudaliai pravažiavus Pilsupį, ties sodyba dešinėje pasukus į dešinę vakarų kryptimi, nusileidus į slėnį...
Mielėnų piliakalnis
Mielėnų piliakalnis Mielėnų piliakalnis, Mielonų piliakalnis, Bajorų piliakalnis, Piliakalnis – piliakalnis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kalnočių kaimo (Kriaunų seniūnija), kelio Dusetos – Obeliai 8–9 kilometre, apie 700 m į vakarus nuo Keležerio ežero. Pasiekiamas plentu 117 Zarasai–Bradesiai–Obeliai  nuo posūkio į Kriaunas pavažiavus 2,7 km, yra kairėje, į vakarus, plentui kylant...
Šilalės akmuo
Šilalės akmuo Šilalės akmuo, vad. Didžiuoju kūliu, Šilalės kūliu – mitologinis akmuo pietvakarinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Šilalėje (Mosėdžio seniūnija), 0,28 km į pietryčius nuo Šakalės upelio, 0,15 km į vakarus nuo kelio Skuodas–Plungė. Šilalės kūlis - tai 5 pagal dydį akmuo Lietuvoje. Šio riedulio ilgis siekia net 7,48...
Gargždų piliakalnis
Gargždų piliakalnis arba Kalniškės piliakalnis, Gargždės pilalė, Anielinas – piliakalnis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Gargždų, Minijos kairiajame krante, prie buvusio Kalniškės Anielino dvaro. Pasiekiamas nuo kelių 228 Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai  ir 2205 Maciuičiai–Pėžaičiai  kryžkelės, ties Gargždų akmeniu, pavažiavus į vakarus Gargždų kryptimi, iš kelio pasukus į šiaurę (yra...
Šeimyniškėlių piliakalnis
Šeimyniškėlių piliakalnis, vadinamas Voruta, yra šiauriniame Anykščių pakraštyje, prie 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis  kelio, tarp Šeimyniškėlių ir Naujųjų Elmininkų kaimų. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurio šiaurės vakarų papėde teka Varelis, o pietrytine – Volupis. Šis balno pavidalo pailgas kalnas stūkso tarp dviejų daubų esančios keteros viduryje ir atskirtas nuo kitos keteros dalies giliais...
Petrašiūnų piliakalnis
Petrešiūnų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Petrešiūnų kaimo, Kriaunų seniūnija. Pasiekiamas iš kelio 3615  Gačionys–Lašai  pro Lašus, už 1,3 km nuo paskutinių Lašų sodybų, ties antru didesniu kelio posūkiu į vakarus pavažiavus pro sodybą į dešinę vakarų kryptimi 150 m. Piliakalnis apardytas ariant, vakarinis šlaitas nukastas...
Moškėnų piliakalnis
Moškėnų piliakalnis (arba Laukupėnų piliakalnis) stūkso Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, apie 500 m į šiaurės vakarus nuo Moškėnų kaimo. Pasiekiamas važiuojant iš plento  123  Biržai–Pandėlys–Rokiškis, prieš Laukupės tiltą pasukus į kairę pietvakarių kryptimi, už 100 m pasukus į dešinę šiaurės vakarų kryptimi ir pavažiavus 500 m – yra priekyje, už antros sodybos.
Paparčių piliakalnis – sudegintos pilies ir šventosios ugnies vieta
Paparčių piliakalnis Paparčių piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu yra Paparčių seniūnijoje, Paparčių kaime, 0,85 km į rytus, pietryčius nuo kelio Žasliai–Vievis kryžkelės į Pakalniškius, 0,4 km į pietryčius nuo Žiežmaros upės pralaidos kelyje Žasliai–Vievis, dešiniuosiuose Žiežmaros ir Kotupio upių krantuose, į šiaurės rytus nuo jų santakos. Paparčių piliakalniu vadinamas aukštumos kampas...
Bišpilio piliakalnis
Bišpilio piliakalnis Bišpilio arba Jurbarko piliakalnis dar vadintas Višpiliu, Viešpiliu – piliakalnis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Jurbarko šiaurės vakarų pakraštyje, Imsrės kairiajame krante. Piliakalnį iš šiaurės, vakarų ir pietų juosia upės slėnis ir jos pakrančių daubos, rytuose yra aukštuma. Šlaitai nuo upės yra statūs, jie siekia 17–20 m aukščio. Piliakalnio aikštelė 58x28 m dydžio, jos pietvakarinis galas...
Naurašilių akmenys
Naurašilių akmenys, vadinami Mukolais – esantys Panevėžio rajone, prie kelio 3009  Nauradai–Sujetai–Sinkonys , tarp Sujetų ir Naurašilių, Panevėžio miškų urėdijos Gustonių girininkijos teritorijoje. Didesniojo (Mokulo, Mukolo) antžeminė dalis 1,48 × 2 m dydžio, 1,76 m aukščio; mažesniojo (Mukoliuko) – 0,97 × 0,67 m dydžio, 1,25 m aukščio. Minima buvus dar vieną akmenį...