V-lis. „Nuo Nemuno krantų“ // Trimitas. – 1931, Nr. 36, p. 712-713;
Už kilometro nuo Zamkaus pilies antroj pusėj Nemuno, ant kalno balnoja Gelgaudiškio dvaras. Tai kadaise buvusių Keldelių pilis. Dabar Lenkijon išdulkėjusio Komaro dvaras. Nauji valdovai Gelgaudiškyje dabar vaikų prieglaudą įsteigė.
Aplenksim puošnius rūmus, prieglaudą, eisim į parką.
Prie rūmų sustingęs parkas išvagotas alėjom šlama prie tvenkinių, skardžius apklojąs.
Gal bent kelių šimtų ha plotas apsodintas rūpestingai, apžiūrėtu mišku. Alėjomis sukarpytas.
Žvaigždžių alėja, topolių, ąžuolų, susikaupimo, atodūsių alėjos ir dar keletas vardais nežymėtų.
Vidury parko, kur suplaukia ir persikiyžiuoja kelios alėjos, apskrita, liepom apsodinta Raganų būrimo aikštė.
Liepos, beržai, eglės saugo aikšte, alėjos toli ir paslaptingai pasibaigia siaurai suspaustais galais.
Į tą aikštę šv. Jono naktyje ir rudens vakarais, kai vėjas verkdavęs tarp šakų, ateidavę Gelgaudiškio valdovai Komarai savo ateities spėti, likimo sužinoti. Ilgai sėdėdavę po medžių šakomis priglaustuose suoluose, o medžių ošimas ir raganų balsai atklysdavę alėjomis vėjo nešami.
Kai gaidys pragysdavęs, eidavę namo ir prie beblėstančią židinių baigdavę savo naktį.
Iš raganų būrimo aikštės viena alėja veda į pakaruoklių kalną.
Aukštas, medžiais apaugęs kalnas, su duobėmis, kur stovėję stulpai dabar tyliai snaudžia lapuočių pavėsy, o senovėj, baudžiavos laikais, ten žmones kardavę. Nusikaltusį atvesdavę per mišką, pakardavę ir ten pat palaidodavę.
Paskutinis Komaru atžala ant kartuvių kalno buvęs pastatęs maža medinį nameli, su sale, kur užsienio šokėjos koketavusios ir linksmų dainų tonais vydavusios sunkų ir niaurų pakaruoklių atminimą.
Dabar namelio nebėra. Pakaruoklių kalnas ramus ir tylus klausosi medžių ošimo, medžiai šlama saugodami alėjas.
Kažin ar ateina kas nors į Raganų būrimo aikštę, gūdžią naktį likimo atspėti? Ar atspėja — liepos nepasakė. O jei ir atspėtų tokį pat likimą, kaip Komarams, gal nė vienas nenorėtų ir medžių ošimo klausytis, tose vylingai gražiose alėjose.