Šlovingos senovės liudytojai. Šeši kilometrai nuo Šeduvos miestelio, Panevėžio apskr., Raginėnų kaimo laukuose dunkso didingas Raginėnų piliakalnis. Pro ji tykiai sruvena Daugyvenos upelė. Tai vienas iš didžiausių ir įdomiausių piliakalnių Lietuvoje, gyvas liudytojas mūsų šlovingos senovės ir lietuvių tautos didybės, liudytojas aukštos mūsų senolių kultūros ir karžygiškumo.
Senovės kronikose nėra žinių, kas ir kada jį supylė. Todėl drąsiai galima tvirtinti, kad jis mūsų senolių supiltas dar tais laikais, kada liežuvingi vokiečių ir lenkų kronininkų sentėviai dar nemokėjo dorai nusmailinti medinio iešmo. Tat patvirtina garsių archeologų, prof. A. Spicino ir prof. Krszivickio tyrinėjimai, kasinėjusių Raginėnų piliakalnį prieš karą ir radusių jame didžiai vertingų senienų.
Kasinėjant Raginėnų piliakalnį, buvo rasta daug bronzos papuošalų, dailiai, meniškai padarytų apirankių, apikaklių, galvoms papuošti vainikų, emaliuotų fibulų (sagčių) ir bronzinių juostų, – siaurų karo kirvių ir vienašmenių kardų plačiais galais. Niekur kitur pasaulyje tokių arba net į jas panašių senienų nebuvo surasta. Todėl archeologas prof. A. Spicinas pavadino jas „Raginėnų kultūra”. Moksliškai tyrinėjant ir lyginant jas su kitomis iškasenomis, buvo nustatyta, kad Raginėnų senienos yra savitos senovės žiemgalių kultūros liekanos, kuri plėtojosi Lietuvoje VI-VII šimtmečiuose. Tais laikais kitos Pabaltijo ir šiaurės bei rytų Europos tautos dar nebuvusios pasiekusios tokios aukštos kultūros, kaip lietuviai žiemgaliai ir tokių dailių įrankių bei papuošalų dar nemokėjusios pasigaminti. Lietuvių kaimynai tada dar buvę beveik laukiniai ir naudodavę tik medžio ir akmens įrankius.
Tokias išvadas padarė apie senovės lietuvių kultūrą mokslininkai svetimtaučiai, kuriems nerūpėjo ką nors pagirti, bet rūpėjo parodyti pasauliui tiesą. Ir tuo mes galime tik didžiuotis. Štai dar ir šiandien mūsų išdidūs kaimynai vokiečiai giriasi, kad jų sentėviai kryžiuočiai atnešę „laukiniams lietuviams” savo aukštą kultūrą. O tokios Raginėnų iškasenos aiškiai liudija, kad mūsų senoliai jau ir tada gamino gerus ginklus ir dailius papuošalus, kada vokiečiai dar urvuose lindėjo. O kryžiuočių ordino dar nebuvo nė dvasios. Mūsų senoliai nepamėgdžiojo kitų ir turėjo savitą kultūrą, aukštesnę už savo kaimynų. Ir tik keliems šimtmečiams praslinkus, į Lietuvą atsigrūdo kryžiuočiai ir kardininkai ir ugnimi bei kardu sunaikino didingą žiemgalių kultūrą, kurios liekanos šiandien stebina archeologus ir mokslininkus. Pusantro tūkstančio metų senumo Raginėnų ginklai ir papuošalai taip puikiai padaryti, jog ir dabar būtų sunku geriau ir gražiau padaryti.
Apie Raginėnų piliakalnį žmonėse yra užsilikę įvairių legendų ir padavimų. Pasakojama, kad piliakalnis Raginėnais buvęs pramintas todėl, kad visi senovės Raginėnų kariai ant galvos dėvėję šalmus su ragais. Ant kalno stovėjusi galinga pilis, o upės krante buvęs didelis miestas su keliais tūkstančiais gyventojų. Todėl upė ir buvusi pavadinta ,,Daugyvena”, nuo žodžių „daug gyvena”. Tai gražūs ir tikrai lietuviški vardai, primenantys mums šlovingą lietuvių senovę. „Raginėnų kultūra” – tuodu žodžiu žinomi viso pasaulio archeologams. Dar labiau jie turi būti žinomi lietuviams. Tokias vietas labai patartina aplankyti ekskursininkams. Čia kiekvienas lietuvis gali pajusti senosios Lietuvos didybę ir pasisemti jėgų naujiems žygiams.
Vabalas V. Šlovingos senovės liudytojai // Jaunoji karta. – 1934, Nr. 35, p. 561