L. N. "Trakai. Galvės ežero salų vardai" // Vairas 1914 m. nr. 12, p. 18;
Belankant Trakus š. m. gegužės 26 d. iš tenykščio gyventojo teko sužinoti, jog Trakų ežere esą apie 35 salas (sako dar daugiau esą, bet mažos, neturinčios vardų). Nežiūrint to, kad mano vadovas buvo sulenkintas, nebemokąs lietuviškai, ežero salas papasakojo šiais lietuviškais vardais:
- Bažnytėlė pirmoji sala, plaukiant iš miesto sodo griuvėsių salon („Papilėn”). Vidury salos, prieš keliolika metu, archeologų draugija (rodos, iš Peterburgo), betyrinėdama šią salą, pastatė rusišką kryžių; jis dar tebestovi, tik kreivasai skersinis iškritęs. Toj saloj daugiau nieko nėra, kaip tik vien medžiai ir gan tankūs krūmai. Ta sala taip vadinasi, tur būti dėlto, kad joje senovėje buvo didžiojo kunigaikščio Vytauto jo žmonai Julijonai statyta cerkvelė (bažnytėlė), kurią paskiau laikė kunigaikštis Sapiega. Švedams išgriovus Trakus, bažnytėlė nebuvo atstatyta.
- Atkociskis, antroji sala nuo miesto sodo, arčiau kairiojo ežero kranto, visai arti gyvenamųjų namų. Iš miestelio į ją buvęs medinis stulpų tiltas. Dabar bėra matomi vandenyje gerokai apipuvę, gan stori ąžuoliniai šulai, žvejai toje vietoje nežvejoją. Toje saloj nieko kito nėra, tiktai vietiniai gyventojai sėja javus ir sodina daržoves. Galvijus, perplukdę ežeru, gano ištisą vasarą. Sala gana didelė. Iš jos buvęs plūduriuojąs tiltas „Papilės” salon. Šulai dar matomi abiejų salų krantuose.
- Papilė, kurioje yra pilies, jos bokštų ir rūmų griuvėsiai.
- Viduriai I.
- Viduriai II.
- Viduriai III. Jos dabar nieku ypatingu nėra žymios, tik antroji Vidurių sala yra akmenimis grista.
- Raudzieniai.
- Ūžuolka (bene Ąžuolka?).
- Perkus.
- Panendrė.
- Liepinė.
- Sausaragiai.
- Pirciasalė.
- Storiečiai.
- Vainė.
- Myžnė.
- Bernelė.
- Lazdzinė.
- Boreikė.
- Plytnyčia.
- Paberžė.
- Karyklė.
- Vilkašakiai.
- Pagalė.
Naujai pramintos šiais vardais:
- Jerzosianka.
- Bazyljanka.
- Žvir.
Mažutės salos, kurių yra bent kelios, kaip jau minėjau, savo vardų neturinčios.