Kategorijų archyvai: Birštono savivaldybė

Birštono savivaldybė – tai užburiantis Nemuno kilpų slėnis, kur gamtos grožis persipina su senąja baltų pasaulėjauta. Čia, kur Nemunas vingiuoja visomis pasaulio kryptimis, o jo krantus puošia statūs, iki 50 metrų aukščio skardžiai, nuo seno gyvavo ypatinga dvasinė trauka. Didžioji dalis Birštono savivaldybės teritorijos priklauso Nemuno kilpų regioniniam parkui, įkurtam siekiant išsaugoti unikalų gamtos ir kultūros paveldą.

Baltų laikais šie krantai buvo šventi – piliakalniai, tokie kaip Birštono, Nemajūnų, Paverknių ar Šilėnų, liudija apie protėvių šventyklas ir senąją gynybinę galią. Šalia jų trykšta mineralinio vandens versmės ir šaltiniai, kuriuos baltai laikė gyvybės ir sveikatos dovanomis. Pasakojama, kad Nemuno vingiuose žaliuojančiuose Žvėrinčiaus miškuose skambėjo medžioklės ragai, kai čia su savo palyda lankėsi Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytautas Didysis ir Kazimieras Jogailaitis. Šiuos miškus mūsų protėviai suvokė kaip dieviškos globos vietą, kurioje gyveno ir gamtos dvasios.

Ypatingą magiją Birštono kraštui suteikia Škėvonių atodanga, kurios šlaituose atsiveria žemės gelmių paslaptys, bei mineralinio vandens šaltiniai, dar senovėje laikyti gydomaisiais. Neatsitiktinai šis kraštas XIX amžiuje tapo vienu pirmųjų Lietuvos kurortų, kuriame gydomąją galią atrado ne tik žmonės, bet ir pati žemės dvasia.

Net šiandien, vaikštant Nemuno kilpų takais, galima pajusti, kad čia slypi ne tik gamtos didybė, bet ir baltų mitologijos atgarsiai – nuo šventųjų kalnų ir piliakalnių iki vandens versmių, menančių mūsų tautos ištakas. Birštonas – tai vieta, kur gyvuoja senoji žemės atmintis, o kiekvienas lankytojas kviečiamas pajusti protėvių dvasią Nemuno vingiuose.