Kategorijų archyvai: Kauno miestas

Kauno miestas – tai ne tik antras pagal dydį Lietuvos miestas, bet ir senųjų baltų mitų, legendų bei šventųjų vietų lopšys. Įsikūręs didžiųjų upių – Nemuno ir Neries – santakoje, jis nuo neatmenamų laikų buvo ypatinga vieta, kur, kaip tikėjo mūsų protėviai, susitinka gyvybės jėgos. Archeologiniai radiniai liudija, kad čia žmonės gyveno jau paleolite, o vėlesniais amžiais aplink miestą kūrėsi gyvenvietės, kapinynai ir piliakalniai – Eigulių, Marvelės, Aukštųjų Šančių, Veršvų ir kiti. Šie piliakalniai iki šiol mena baltų kovas bei apeigas, saugodami senąją mūsų žemės dvasią.

Kauno vardas, anot senųjų padavimų, siejamas su kovų ir drąsos simbolika – jis kilęs iš žodžio kaunus, reiškusio „karštakošį, kovose užsigrūdinusį vyrą“. XIX a. istorikas Teodoras Narbutas užrašė legendą, kad senovėje lietuviai garbinę dievaitį Kaunį – šviesos ir kūrybos globėją, kurį laikė savuoju Apolonu. Pasakojama, jog prie Nemuno stovėjusi didžiulė Kaunio statula, prie kurios sielininkai audrų metu aukodavo avinus ir augalų daigus, kad upės būtų gailestingos ir nepasiglemžtų jų gyvybių.

Kauno santakoje kadaise veikė ir šventvietė, kurioje mūsų protėviai švęsdavo gamtos ciklus ir pagerbdavo Perkūną. Vėliau čia pastatyta Kauno pilis tapo ne tik gynybos, bet ir dvasinio stiprumo simboliu – jos sienos mena kovas su kryžiuočiais, o vietiniai žmonės ją laikė ne tik karine, bet ir sakralia vieta.

Mieste iki šiol išlikęs senasis Ąžuolynas – tai didžiausias Europoje natūralus miesto ąžuolynas, menantis baltų apeigas. Ąžuolas baltams buvo gyvybės medis, jungiantis dangų ir žemę, o Ąžuolyne, kaip spėjama, galėjo vykti šventosios ugnies deginimas. Greta stūkso ir Napoleono kalnas – piliakalnis, su kuriuo siejami padavimai apie senąsias kovas ir paslaptingas galias.

Kaunas – tai miestas, kuriame gyva legendų ir istorijos dermė. Čia mitai apie deivę Aleksotą ir jos sūnų Kauną persipina su Vytauto Didžiojo laikų pasakojimais, Hanzos pirklių istorijomis ir senuoju miesto herbu, kurio ištakos siekia XV amžių. Kauniečiai savo bendruomenę vadino Respublica Caunensis – Kauno Respublika, o šiandien senamiesčio gatvelėse vis dar galima pajusti tą pačią dvasinę giją, jungiančią mus su senųjų baltų pasaulėjauta.

Atvykęs į Kauną gali ne tik pasigrožėti architektūra ar upių santaka, bet ir pajusti senąją baltų dvasią – ją slepia piliakalniai, Ąžuolynas, Nemuno krantai ir legendomis apipintos vietos, kuriose iki šiol gyvena mūsų protėvių šnabždesiai.

21Bir2022
Kaunas

Vaižgantas „Kaunas“ // Trimitas. – 1924, Nr. 211, p. 22-24; Kas Kauno miestą yra įkūręs, autentiškai tepasako viena mi­tologija; būtent, ateivis iš Ro­mos, Lietuvos bajorų pradėtojo Palemono sūnus. „Ateiviai iš Romos“ — Vakarų Europos kul­tūra: tos vietos „bajorai“ — tos kultūros reprezentantai Lietuvo­je. Jie pirmiausia atsiranda — pa­nemunėje, arba palemunėje…

Peržiūrėti daugiau
Kategorijos Kauno apskritis Kauno miestas
28Kov2022
Kauno pilis

Tai vienas seniausių ir žymiausių kovų su kry­žiuočiais dalyvis ir liudininkas. Tačiau apie šios pilies įrengimus, be kai kurių metraščių duomenų ir poros XIX a. graviūrų bei XVIII – XIX a. sena­miesčio planelių, tiksles­nių žinių mažai turėta. 1930 m. nugriovus lūšnas, kurios buvo užgožusios pi­lies griuvėsius ir pašalinus apie 2…

Peržiūrėti daugiau
Kategorijos Kauno apskritis Kauno miestas