Kategorijų archyvai: Kėdainių rajonas

Kėdainių rajonas – tai Lietuvos širdis, kurioje persipina gamtos grožis, istorijos šaknys ir baltų dvasinis palikimas. Čia, Ruoščių kaime, stovi geografinis šalies centras – tarsi sakralinis taškas, jungiantis keturias pasaulio kryptis, primenantis senąjį baltų pasaulio medį, kurio šaknys glūdi žemėje, o šakos remiasi į dangų.

Rajono žemę raižo Nevėžio upė ir jos intakai – Šušvė, Dotnuvėlė, Obelis, Smilga, Liaudė – upės, kurios nuo seno laikytos gyvybės ir švaros šaltiniais, siejamos su Perkūno galia bei Laimos lemtimi. Jų pakrantėse iki šiol išlikę piliakalniai, senkapiai ir sakraliniai akmenys mena mūsų protėvių aukojimus ir bendravimą su dievais.

Ypatingą vietą užima Siponių ožakmuo – galingas gamtos paminklas, laikytas šventu akmeniu, prie kurio, kaip manoma, buvo aukojama dievams. Ne mažiau įspūdingi ir Lančiūnavos bei M. Daukšos ąžuolai – tūkstantmečių liudininkai, kuriuos baltai laikė gyvais ryšininkais tarp pasaulių. Ąžuolynai, kurių Kėdainių rajone gausu, vis dar alsuoja senąja dievų ir protėvių galia.

Kraštą puošia ir unikalios atodangos – Pilsupių bei Vosbučių, kurios atveria ne tik geologinę praeitį, bet ir baltų įsivaizduotą požemių pasaulį. Šušvės ir Pajieslio draustiniai saugo upių slėnius ir kalvų grandines, kuriose kadaise vyko apeigos, o Skinderiškių dendrologinis parkas – šiandieninė sakralinės gamtos oazė.

Kėdainių žemė – tai ne tik geografinis Lietuvos centras, bet ir dvasinis – vieta, kurioje susitinka gamta, mitai ir istorija. Keliautoją čia pasitinka šventi akmenys, sakraliniai ąžuolai, piliakalniai ir švelniai šnabždantys Nevėžio slėniai, primenantys, jog baltų kultūros dvasia šiame krašte gyva iki šiol.

23Lap2024
Šėta

Šėtos miestelio, kitados Pietkievičių nuosavybės, šiandien didesnėji dalis valdžiai priguli, mažesnėji ġi keletui dvarponių; kaip pirmąją, taip ir pastaruosius reprezentuoja smuklės, kurių skaitlius dėl taip mazo miestelio nepaprastai didelis. Parapijos bažnyčia jau 1499 m. tuolaikinių šios vietos savininkų įsteigta, vėliaus buvo kliuvusi protestantams; dabar esančioji mūrinė tapo pastatydinta vietinio klebono…

Peržiūrėti daugiau
Kategorijos Kėdainių rajonas Kauno apskritis
21Lap2024
Pagiriai

Pagirio miestelis Daunoravičių nusavybė savo lietuviškuoju vardu duoda dasiprotėti, kad kitados buvo apsuptas didelemis giriomis. Tame miestelyje kryžiška parapijos bažnyčia is medžio 1626 metuose Bielozoru pastatyta ir apdovanota dailios išvaizdos, viduje papuošta gerų tapytojų paveikslais ir gražiais skaptavimo ornamentais. Zakristija turtinga bažnytiniais parėdais ir kitokiais bažnyčiai reikalingais daiktais. Prie bažnycios…

Peržiūrėti daugiau
Kategorijos Kėdainių rajonas Kauno apskritis
15Rgs2022
Milžinų didumas

Sudarytojas N. Vėlius „Milžinų didumas“ Skyrius Milžinai // Lietuvių liaudies pasakos. – 2010, p. 36; Seniau buvo labai didelių ir labai mažučių žmonių. Milžinai buvo tokie dideli, kad vienas pasiremdavo ant stogo viename kaime, kitas – kitame, ir taip kalbėdavosi. Arba ant žardo pasiremdavo. Žmogų jie pasikišdavo po pažasčia ir…

Peržiūrėti daugiau
Kategorijos Kauno apskritis Kėdainių rajonas
01Rgs2022
Kėdainiai

„Kėdainiai“ // Legendos pasakoja, p. 34; Kėdainiai — rajono savivaldybės centras. Miestas įsikūręs vidurio Lietuvos žemumos centre, ant Nevėžio upės krantų. Jo istorija skaičiuo­jama nuo 1372 m., kai Kėdainių vardas buvo pirmą kartą paminėtas Hermano Vartbergės „Livonijos kronikoje". Kėdainių istorija labiausiai susijusi su didikų Radvilų gimine, kurios nariai palaidoti evangelikų…

Peržiūrėti daugiau
Kategorijos Kauno apskritis Kėdainių rajonas