Kategorijų archyvai: Kėdainių rajonas

Kėdainių rajonas – tai Lietuvos širdis, kurioje persipina gamtos grožis, istorijos šaknys ir baltų dvasinis palikimas. Čia, Ruoščių kaime, stovi geografinis šalies centras – tarsi sakralinis taškas, jungiantis keturias pasaulio kryptis, primenantis senąjį baltų pasaulio medį, kurio šaknys glūdi žemėje, o šakos remiasi į dangų.

Rajono žemę raižo Nevėžio upė ir jos intakai – Šušvė, Dotnuvėlė, Obelis, Smilga, Liaudė – upės, kurios nuo seno laikytos gyvybės ir švaros šaltiniais, siejamos su Perkūno galia bei Laimos lemtimi. Jų pakrantėse iki šiol išlikę piliakalniai, senkapiai ir sakraliniai akmenys mena mūsų protėvių aukojimus ir bendravimą su dievais.

Ypatingą vietą užima Siponių ožakmuo – galingas gamtos paminklas, laikytas šventu akmeniu, prie kurio, kaip manoma, buvo aukojama dievams. Ne mažiau įspūdingi ir Lančiūnavos bei M. Daukšos ąžuolai – tūkstantmečių liudininkai, kuriuos baltai laikė gyvais ryšininkais tarp pasaulių. Ąžuolynai, kurių Kėdainių rajone gausu, vis dar alsuoja senąja dievų ir protėvių galia.

Kraštą puošia ir unikalios atodangos – Pilsupių bei Vosbučių, kurios atveria ne tik geologinę praeitį, bet ir baltų įsivaizduotą požemių pasaulį. Šušvės ir Pajieslio draustiniai saugo upių slėnius ir kalvų grandines, kuriose kadaise vyko apeigos, o Skinderiškių dendrologinis parkas – šiandieninė sakralinės gamtos oazė.

Kėdainių žemė – tai ne tik geografinis Lietuvos centras, bet ir dvasinis – vieta, kurioje susitinka gamta, mitai ir istorija. Keliautoją čia pasitinka šventi akmenys, sakraliniai ąžuolai, piliakalniai ir švelniai šnabždantys Nevėžio slėniai, primenantys, jog baltų kultūros dvasia šiame krašte gyva iki šiol.