Kategorijų archyvai: Prienų rajonas

Prienų rajonas – tai kraštas, kuriame gamtos didybė ir legendos susilieja į gyvą baltų dvasinį palikimą. Šios žemės mena akmens amžiaus gyventojus, kurių pėdsakai išliko piliakalniuose, pilkapiuose ir senkapiuose, o Nemuno vingiai su savo giliomis kilpomis ir miškais tarsi saugo senųjų ritualų ir tikėjimų aidus.

Legenda pasakoja apie kunigaikštį Prienį, kuris čia medžiodamas įkūrė pilį ir davė vardą miestui. Kiti padavimai sieja vietovę su senaisiais nusikaltėlių tremties laikais ar su Nemunu, dar vadintu tiesiog „ana upe“. Tokie mitai liudija, kad šis kraštas nuo seno buvo persmelktas paslapčių ir sakralumo.

Rajone gausu baltų kultūros paminklų: Lepelionių piliakalnis mena senovės karius ir aukurus, kuriuose protėviai degino šventas ugnis. Šventi akmenys, tokie kaip Šiauliškių akmuo ar Ožkų Pečius, laikyti gamtos dievybių buveinėmis. Balbieriškio atodanga, Žiupos šaltiniai bei Degsnės miško aukštasis maumedis iki šiol laikomi gyvosios gamtos altoriais. Ąžuolai – Gojaus ir kiti išskirtiniai galiūnai – buvo suvokiami kaip ryšys tarp dangaus ir žemės, tarp žmogaus ir dievų.

Didieji miškai – Prienų šilas ir Balbieriškio giria – ilgus šimtmečius buvo dvasinės priebėgos vietos, kuriose jotvingiai ir kitos baltų gentys kūrė savo gyvenimus bei paliko paslaptingų ženklų. Nemuno kilpų regioninis parkas, šiandien saugantis šį unikalų kraštovaizdį, leidžia pajusti senąją gamtos didybę ir protėvių sakralų ryšį su ja.

Prienų rajonas – tai vieta, kur kiekvienas piliakalnis ar šaltinis gali tapti kelrode žvaigžde į praeities pasaulį, kur gyva baltų mitologijos dvasia ir išlikęs tikėjimas gamtos galia.