Šis tas iš mūsų senovės – taip pavadintas J. Klykūno straipsnis, publikuotas 1926 m. žurnale Švietimo darbas (Nr. 6), kviečia skaitytoją pažvelgti į dažnai nepastebimus, bet iškalbingus Lietuvos praeities pėdsakus. Autorius fiksuoja gyvus pasakojimus apie slaptus karo kelius per pelkes, milžinkapius, nykstančius alkakmenius ir bažnyčių požemiuose slypinčius istorinius turtus, taip…
Peržiūrėti daugiau
Iš vieno tulo asmens gauta senas dokumentas, kuris vaizduoja Panevėžio miestą 1851 metais…Žemiau paduodame minėto dokumento vertimą į lietuvių kalbą: Panevėžio parapijos statistinis aprašymas Apskrities miestas Panevėžys savo padėtim ant kairiojo kranto upės Nevėžio, imdamas nuo tos upės savo pavadinimą ir esantis gana toli nuo gubernijos miestų: nuo Vilniaus 20…
Peržiūrėti daugiau
Turtingos senais radiniais vietos – taip būtų galima apibūdinti ne vieną Lietuvos kampelį, kur žemė dar ir šiandien saugo nebylius, bet iškalbingus praeities ženklus. Šis straipsnis, publikuotas laikraštyje „Rytas“ 1925 m. spalio 16 d., p. 3, atveria skaitytojui autentišką XX a. pradžios žvilgsnį į archeologinius radinius, gyvą žmonių atmintį ir…
Peržiūrėti daugiau
Sunkiais keliais žengė lietuvių tauta į savo atgimimą, tačiau vedama vienos idėjos, vienos minties būti laisva, ji nepaklydo kryžkeliuose, nesustojo pusiaukelyje ir po sunkių vargų priėjo laimingą galą. Garbė nurodyti Lietuvai tautinį jos idealą ir kelius į jį teko daugiausiai "Aušrai" ir jos įkūrėjui, dar gyvam mūsų tautos patriarchui Jonui…
Peržiūrėti daugiau
Skapiškis yra mažas Rokiškio apskrities miestelis, trijų kilometrų atstumo nuo plačiojo ir siaurojo, einančio į Suvainiškį, geležinkelių kryžkelio. Jis turi apie 900 gyventojų, kurių apie 200 yra žydai. Jame yra paštas, vidurinė mokykla, mokytojų kursai, pradžios mokykla, vaistinė, gydytojas, bažnyčia. Jo apylinkės, išskyrus Mituvos ežerėlį, vienodos ir neįdomios. Senesniuose žemėlapiuose…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Piliakalniai vadinami „Pilis“, „Kartuvių kalnas“ ir „Varpinyčios kalnas“. Už dviejų eglių, tolumoje, pievoje, matomi trys vienas šalia kito esantys piliakalniai. Artimiausias ir tolimiausias apaugę retais krūmokšniais. Autorius: Balys Buračas XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. © Vytauto Didžiojo karo muziejus Grūžių apylinkės kalneliai Mūsų kalnai. Čia…
Peržiūrėti daugiau
Vardą tai vietai suteikė koks tai senesnis miestas; gal Panevėžys iki šiolei vadinamas „Senamiesčiu“. Nors Naujamiestis reiškia miesto vardą, bet iki šiolei nenustojo būti tikt sodžiumi su bažnyčia. Ta vieta buvo viena iš tarpo skaitlingų prigulėjusių Radvilams, o prieš keletą dešimčių metų tapo Karpių nuosavybe. Naujamiestis randasi nuo Panevėžio už…
Peržiūrėti daugiau
Anot laikraščio „S.-Z. Tel.", imperatoriškoji archeologijos komisija išsiuntusi savo narį – bendradarbi, p. J. S. Abramovą, ištirti Panevėžio, Ukmergės ir Ežerėnų apskričių milžinkapių. Ypač daug tokių milžinkapių esą Panevėžio apylinkėje, todėl p. Abramovas nuo ten pradėjęs savo darbą. Birželio 18 dieną kasęs Malatiškės dvare, už 6 varstų nuo Panevėžio. Pasirodę,…
Peržiūrėti daugiau
Seniūnijos miestelis Subačius, gavo savo vardą, kaip sakoma, nuo pavardės sodiečio Subačiaus, kursai pirm uždėjimo miestelio čia turėjo savo sodybą. Toji pavardė Panevėžio pavietę dar iki šiolei sutinkama. Miestelis guli ant upelės Viešintos kranto; Dievo namai mediniai; viduje pavyzdingas švarumas, o kadangi bažnyčia jau gana senyva, nes pastatyta 1590 metuose,…
Peržiūrėti daugiau
Biržai, tai senas Lietuvos miestelis, nežinia kada buvo įkurtas, tik galima spręsti iš žinių apie Biržus, kurios yra paduotos XV amžiuje. Tose žiniose pasakojasi apie medinį pilį terp upių Agluonos ir Apaščios, susiliejime. Pilis buvo įrengta tankiame beržyne nuo ko ir savo pavadinimą gavo. Apie XV amžiaus vidurį ir karaliaus…
Peržiūrėti daugiau
Kupiškio piliakalnis Kupiškio piliakalnis. Didžiulį supiltą Kupiškio kalną lenkai vadina: Góra Zamkowa, nes čia XI-XII amžiuje būta pilės, aptvertos mediniais statiniais, ne akmenimis, ne plytomis, nors čia pat pilna akmenų, uolų sluogsniai, molio ir žvyro kalnai. Anais laikais tesinaudota žeme ir medžiu. Vaikštikai kaimų siuvėjai kartoja mėgiamąją pasaką, kaip tą…
Peržiūrėti daugiau
Keletas istorinių vietų Lėvenos baseine. Už kokio vieno kilometro nuo Bigailių stoties (Subačiaus val.), žiemiu pusėje, yra Aščiagalių sodžius. To sodžiaus laukai prieina prie Lėvens ir ant jo kranto yra didelis kalnas, žmonių piliakalniu, vadinamas. Dažnai žmonės ant jo randa senovės metalinių pinigų ir įvairių senovinių ginklų ir įvairių senovinių…
Peržiūrėti daugiau