Anot laikraščio „S.-Z. Tel.”, imperatoriškoji archeologijos komisija išsiuntusi savo narį – bendradarbi, p. J. S. Abramovą, ištirti Panevėžio, Ukmergės ir Ežerėnų apskričių milžinkapių. Ypač daug tokių milžinkapių esą Panevėžio apylinkėje, todėl p. Abramovas nuo ten pradėjęs savo darbą. Birželio 18 dieną kasęs Malatiškės dvare, už 6 varstų nuo Panevėžio. Pasirodę, kad tenai esama ištisą stabmeldžių kapų, iš dalies, pušyne, iš dalies, pievoje, per 200 sieksnių nuo Nevėžio upės. Kai kurie piliakalniai senai jau esą iškasti, dar esą nekastų apie 60. Greta esama ąžuolyno liekanų. Piliakalniai išrodą, kaip pusė kamuolio nukirstu viršum; platumo apie 6 sieksnius, augštumo apie pusę sieksnio (3-5 futai). Apačioje vainikas iš akmenų, sudėtų į vieną ar į dvi eili.
P. Abramovas iškasęs vieną, patį įdomųjį piliakalnį; jokių papuošalų, jokių rakandų ir ginklų neradęs, radęs tiktai kelius žmogaus kaulus, tarp vidurio ir tarp apatinio vainiko, ir laužo likučius. Todėl rodosi, kad žmonės taip buvę laidojami: kraudavo laužą ant žemės ar ant akmenų. Ant to laužo degindavo gyvulių aukas, o šale laužo, ant žemės guldydavo nabaštiką. Paskui ir nabaštiką, ir sudegusį laužą apdėdavo akmenimis ir apmezdavo žemėmis, kurias imdavo iš čia pat, todėl aplink piliakalnį pasidarydavo ravai. Sunku esą pasakyti, kuomet taip būdavę; spėjama, kad ne vėliau, kaip aštuntame amžiuje. Tokiuo būdu išeina, kad senovės lietuviai ne visuomet degindavę lavonus.
Panašių milžinkapių dang yra Kauno gubernijoje, bet daugiausia Panevėžio, Ukmergės ir, iš dalies, Šiaulių ir Ežerėnų apskrityse. Lietuvių milžinkapiai, pagal Pokrovskį, dažniausiai esą išmėtyti ne po vieną, bet kupetomis; nuo 3 lig 80. Tokią kupetą esą daugiau, kaip 100. Gubernijos viduryje, t. y. Panevėžio ir Ukmergės apskrityse, senovės lietuvių būdas ir papročiai visame grynume buvę išsilaikę dar 14-me amžiuje: mat, tą kraštą gynė nuo kaimynų nepereinamos girios ir balos; todėl ten daugiausia likę ir tų piliakalnių.
Anot „S.-Z. Tel.”, Panevėžio piliakalnių beveik neištyrę ir lenkų mokslo vyrai.
Apie Kauno gubernijos milžinkapius // Viltis. – 1909, birž. 28 (liep. 11), p. 2-3.