Karsakiškis. Iš vietinio gyventojo, Panevėžio mokytojų seminarijos auklėtinio J. Paštuko, dar gavau įdomių apie Karsakiškį žinių.
Karsakiškis seniau buvęs didžiausias to meto Lietuvos miestas. Jo pradžia buvusi prie Akmenių kaimo, o pabaiga prie Paliūniškio dvaro Jis turėjęs 3 mylias skersai ir tiek pat išilgai. Pats centras buvęs toje vietoje, kur dabar yra Naujikų kaimas. Ten buvęs geležies fabrikas. Vieno ūkininko lauke yra juodos, it nudažytos, žemės pilotas. Nors dirvožemis žvyras, bet derlius esąs visados geras. Ten ir spėja tą fabriką buvus.
Miestą sunaikinę, vokiečiai. Tatai, atsitikę prieš 600 (kitų nuomone prieš 400) metų. Tuokart buvę trys dideli mūrai: 1) ties Savistopoliu, 2) ant Būtėnų kalno ir 3) prie Titagalių kaimo (Gasparoj).
Dabar prisižiūrėkime arčiau, toms vietoms:
Savistopoliu vadinamas neaukštas dvilypis kalnelis, Piniavos valsčiuje Karsakiškio parapijoje. Iš šiaurės ir rytų prisės jis apaugęs pušynu. Seniau ir pats kalnelis vadinęsis Papušyne. Jame yra du kaimai Žiauniai ir Savistopolis. Paskutinysis esąs dvarininko Petkevičiaus žemėje, jo įkurtas ir tuo vardu pramintas. Bedirbdami žemę, žmonės ten randa „dzydų“, pentinų ir pinigų. Bekasdami duobes bulvėms slėpti kartą radę kelis eilėje, suguldytus žmones. Prie vieno radę kapšiuką su pinigais. Kelis pinigus davę Karsakiškio klebonui ir tas sakęs, kad tatai esą vokiečių pinigai. kiti vėl darbininkai radę lovyje palaidotą žmogų. Velionis buvęs vilnone juosta apjuostas.
Žmonės mano, kad čia buvęs pirmasis su vokiečiais susispyrimas kur nugalėję lietuviai.
Antrasis susispyrimas buvęs ant Butėnų kalno, Palaukių kaimo lauke, prie Paežerių ežero. Katrie čia nusigalėję, žmonės nežiną.
Senieji žmonės, sakydavę, kad po to mūšio lietuviai taip kalbėję: „Jau du kartu mušėmės, bet kai trečiu kartu susiremsim, vokiečiai neišeis iš Lietuvos”.
Ir tas trečias mūšis buvęs prie Titagalių kaimo. Ten buvęs pats didžiausias susigrūdimas. Net kalnai buvę krauju aplieti. Toji vieta vadinasi šiais vardais: Užumarnakė, Alka, Sąspara. Pats vardas (Sąspara) rodo susigrūdimą, susispyrimą.
Po mūšio, kurį lietuviai visiškai laimėję, Alke buvo laidojami žuvusieji: lietuviai ir vokiečiai (?).
Ant Savistopolio buvusi pastatytas koplyčia ir padaryti dideli kapai. Vienas ūkininkai nesenai atkasęs tos koplytėlės pamurauką.
Breiviškių kaime, ūkininko Breivės laukė, prie Lėvens, vanduo išplovęs žalvarinį lenciūgą ir nedailaus darbo aukso žiedą, Žiedą, žinoma, persikaldino…
Prie Karsakiškių kapų esanti užkasta bačka aukso. Žmonės iešką, bet nerandą.
Pastebėtinas žmonių nusakymas, kad per didįjį karą vokiečiams užėjus Lietuvą, pastarieji savo planuose rasdavę, kad čia, girdi, didelio miesto būtą… Tokius dalykus nebe pirmoje vietoje girdžiu.
Dar gavau žinoti, kad miške, netoli buvusios traukinio sustojimo vietos „Verenija”, ant kalno augąs senas ąžuolas. Žmonės rodydavę šaką, ant kurios 1863 metais, kazokai sukilėlius kardavę.
Balys J. Dar apie Karsakiškį / J.B. // Panevėžio balsas. – 1927, Nr. 38, p. 3-4.