Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Čia kaupiami ir nuolat pildomi VietosDvasia.lt straipsniai ir pasakojimai apie Lietuvos vietas – piliakalnius ir senąsias šventvietes, akmenis ir kapinynus, dvarvietes, kaimus ir miestelius. Čia rasite archeologinių paminklų aprašymus, vietos istoriją, gyvąsias legendas, padavimus, tautosakos fragmentus, o taip pat – šiuolaikinius pasakojimus, padedančius naujai pažvelgti į mūsų krašto kultūrinį ir dvasinį paveldą. Šis puslapis veikia kaip gyvas Lietuvos atminties archyvas, kuriame susipina moksliniai faktai, vietos žmonių liudijimai ir mitologinis baltų pasaulėvaizdis.
Dešinėje Vyžuntos upės pusėje, Rokiškio apskrityje, nuo Juodupės iki Panemunės miestelio per 20 km plote yra labai daug įvairių archeologinių vietų. Įžymesnės jų – tai įvairiais pavadinimais 15 kalnų ir kalnelių. Penki jų vadinami piliakalniais: Panemunio, Gudiškių, Elksnemužės, Ginotų ir Didsodės. Kiti vadinami Brėzgių „Velniaduobe“ su gilia duobe viršukalnyje, Kraštų…
Peržiūrėti daugiauRinkime medžiagą Lietuvos karo istorijai – taip įtaigiai majoras Petras Tarasenka 1926 m. žurnale „Kardas“ kviečia karius ir visus praeities bičiulius į darbą, be kurio neatsiras nei tvirta tradicija, nei tikras savo krašto pažinimas. Autorius primena paprastą, bet reiklią mintį: Lietuvos karo istoriją kūrė kariai – todėl jie patys privalo…
Peržiūrėti daugiauKapčiamiestis ir apylinkės: tai vaizdingas pasakojimas apie Pietų Lietuvos miestelį, kuriame susitinka ežerų ir upių tinklas, pušynų ramybė ir turtinga istorinė atmintis. Šiame 1970 m. žurnalo Mūsų gamta 11-ame numeryje publikuotame Benjamino Kondrato straipsnyje Kapčiamiestis atskleidžiamas kaip vieta, augusi svarbių prekybos kelių kryžkelėje, brandinta žmonių darbo, kultūros ir legendų. Autorius…
Peržiūrėti daugiauKaimas ant Ūlos krantų – tai pasakojimas apie Dzūkijos širdyje įsikūrusias Zervynas, kur gamta, pirmykštė žmonių istorija ir gyva liaudies architektūra susilieja į vieną išraiškingą kraštovaizdį. Straipsnyje skaitytojas vedamas nuo Ūlos sraunumų ir seniausių paleolito stovyklaviečių iki gatvinio kaimo kasdienybės, atskleidžiant, kaip smėlingos žemės, miškas ir upė formavo vietos žmonių…
Peržiūrėti daugiauPiliakalnių yra ne tik pakraščiuose, panemunėse, bet ir krašto gilumoje. Kai kurie jų dar nebuvo viešai minimi, nors yra labai įdomūs. Menkupių kaime (Kalvarijos valsč., Marijampolės apskr.) ūkininko Vinco Treigio lauke yra didelis kalnas, visoje apylinkėje vadinamas piliakalniu. Jo apačia yra natūralus kalnas, ir tik viršus yra supiltas. Rytų ir…
Peržiūrėti daugiauReti ir brangūs senovės atsiminimai – tai pasakojimas apie Žagarę, kurioje istorija ir padavimai susipina su kraštovaizdžiu, piliakalniais ir gyva žmonių atmintimi. Šiame straipsnyje skaitytojas kviečiamas pažvelgti į Aukštakalnį, menantį kunigaikščių pilį ir senąsias kovas, bei į Barboros liekanų istoriją, šimtmečius žadinusią tikėjimą, viltį ir ginčus. Tai bandymas iš fragmentiškų…
Peržiūrėti daugiauŠis tas iš mūsų senovės – taip pavadintas J. Klykūno straipsnis, publikuotas 1926 m. žurnale Švietimo darbas (Nr. 6), kviečia skaitytoją pažvelgti į dažnai nepastebimus, bet iškalbingus Lietuvos praeities pėdsakus. Autorius fiksuoja gyvus pasakojimus apie slaptus karo kelius per pelkes, milžinkapius, nykstančius alkakmenius ir bažnyčių požemiuose slypinčius istorinius turtus, taip…
Peržiūrėti daugiauSenovinės lietuvių šventovės – tai Petro Tarasenkos bandymas praskleisti vieną paslaptingiausių mūsų praeities klodų: kaip iš tiesų atrodė senovinis lietuvių religinis pasaulis ir kokiose vietose jis buvo gyvai praktikuojamas. Šis straipsnis, publikuotas 1926 metų žurnalo „Švietimo darbas“ 6 numeryje, išsiskiria tuo, kad autorius drąsiai polemizuoja su tuomet vyravusia nuomone esą…
Peržiūrėti daugiauŠilėti Švenčionijos pietryčiai – tai kvietimas pažinti vieną tyliausių, bet kartu ir turtingiausių Lietuvos kampelių, kuriame gamta, istorija ir gyvoji kaimų kultūra susilieja į vientisą kraštovaizdžio pasakojimą. Česlovo Kudabos tekstas atveria smėlėtą, banguotą ir pušynais kvepiantį Švenčionių rajono pietrytinį paribį, dažnai apeinamą turistų, bet stebinantį savo įvairove, senumu ir ramia…
Peržiūrėti daugiauNaujieji Trakai yra 28 km. į vakarus nuo Vilniaus, šalia Galvės ežero. Trakai dabar rodos nuskurdęs miestelis, kame gyvena beveik vieni žydai. Bet anais šimtmečiais Trakuose gyveno galingi Lietuvos kunigaikščiai; dviejų pilių liekanos dar liudyja apie jų galybę senovėje. Važiuojant iš Vilniaus į Trakus, pirmiausia akin krinta graži katalikų bažnyčia…
Peržiūrėti daugiauIš vieno tulo asmens gauta senas dokumentas, kuris vaizduoja Panevėžio miestą 1851 metais…Žemiau paduodame minėto dokumento vertimą į lietuvių kalbą: Panevėžio parapijos statistinis aprašymas Apskrities miestas Panevėžys savo padėtim ant kairiojo kranto upės Nevėžio, imdamas nuo tos upės savo pavadinimą ir esantis gana toli nuo gubernijos miestų: nuo Vilniaus 20…
Peržiūrėti daugiauKretingos apskrity, Notėnų kaimo bendrosiose ganyklose yra nedidelis pailgas, apie pusę klm. ilgio, kalnelis, vadinamas Kaukuoru. Jis tęsiasi iš pietų į šiaurę ir iš trijų pusių yra apsuptas balomis, tik iš pietu pusės jungiasi su sausesnėmis aukštumomis, kurios toliau pranyksta tarp Žemaitijos kalvų. Dabar tas kalnas niekuom nėra žymus, nieks…
Peržiūrėti daugiau











