Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Čia kaupiami ir nuolat pildomi VietosDvasia.lt straipsniai ir pasakojimai apie Lietuvos vietas – piliakalnius ir senąsias šventvietes, akmenis ir kapinynus, dvarvietes, kaimus ir miestelius. Čia rasite archeologinių paminklų aprašymus, vietos istoriją, gyvąsias legendas, padavimus, tautosakos fragmentus, o taip pat – šiuolaikinius pasakojimus, padedančius naujai pažvelgti į mūsų krašto kultūrinį ir dvasinį paveldą. Šis puslapis veikia kaip gyvas Lietuvos atminties archyvas, kuriame susipina moksliniai faktai, vietos žmonių liudijimai ir mitologinis baltų pasaulėvaizdis.
Skambus Dubysos vardas – taip savo straipsnį apie vieną gražiausių Lietuvos upių pradėjo geografas Česlovas Kudaba ir gamtos publicistas Antanas Marcinkevičius. Šis tekstas pirmą kartą buvo paskelbtas 1970 metais žurnale Mūsų gamta (Nr. 5, p. 1–2). Straipsnyje autoriai kviečia keliauti Dubysos aukštupio kraštais – nuo jos versmių prie Reizgių iki…
Peržiūrėti daugiau
Naglio kalnas stūkso prie pat Baltijos jūros, ten, kur iš tamsių pajūrio pušynų išnyra du legendomis apipinti kalneliai – Birutės ir Naglio. Šios vietos jau seniai tapo neatsiejama Palangos kraštovaizdžio ir tradicijų dalimi: retas pajūrio svečias neaplanko šių kalvų, o pasivaikščiojimas tiltu ir kelionė prie Birutės bei Naglio kalnų tapo…
Peržiūrėti daugiau
Reiskių tyro žemėje prasideda vienas savičiausių Žemaitijos kraštovaizdžių – ramus, miškais ir pelkėtais tarpukalviais nusėtas Kulių apylinkių pasaulis. Čia kalvos švelniai išsirikiuoja viena paskui kitą, tarp jų tyvuliuoja pelkėti lygumų plotai, o didžiąją krašto dalį dengia tamsūs eglynai, retkarčiais prašviesinami pušynų ar pavienių lapuočių gojelių. Šiame krašte gamta suformavo ypatingą…
Peržiūrėti daugiau
Kauno žiedas. Nemuno ir Neries santakoje iškilęs Kaunas nuo seno traukė žmones ne tik dėl patogios gynybinės vietos ar prekybinių kelių sankirtos. Šį miestą supa savitas gamtos ir istorijos ratas – tarsi gyvas žiedas, kurį per tūkstantmečius suformavo upių slėniai, ledynų palikti sluoksniai, šaltiniai, durpynai ir mineralais turtinga žemė. Čia,…
Peržiūrėti daugiau
Jundakalnis – tai ne tik paslaptingas Sudavijos kalnas (Šėtijų piliakalnis), apgaubtas upių, miškų, pelkių ir senų padavimų, bet ir gyvas lietuviškos vaizduotės, mitinės atminties bei istorinės savimonės ženklas. 1928 m. žurnale Karys publikuotame Juozo Obelienių straipsnyje šis kalnas iškyla kaip vieta, kur susipina šventosios alkos atminimas, piliakalnio didybė, karo laikų…
Peržiūrėti daugiau
Naktis Trakų pilyje – taip pavadintas pulkininko leitenanto Petro Tarasenkos straipsnis, publikuotas 1928 m. žurnale Karys. Tai ne vien istorinis pasakojimas apie Trakų salos pilis, bet ir jautri, beveik regėjimą primenanti kelionė į Lietuvos praeitį, kurioje pilies griuvėsiuose atgyja didžiųjų kunigaikščių laikai, kovos su kryžiuočiais ir valstybės didybės akimirkos. Autorius…
Peržiūrėti daugiau
Kur dunkso Šakių kalvos – taip pavadintas įdomus ir šiandien vis dar aktualus straipsnis, publikuotas 1970 m. žurnale Mūsų gamta. Jame Dzidra Apalia ir Irena Švarcaitė aprašo savitą ledynmečio suformuotą kraštovaizdį – Šakių kalvyną. Svarbu nepainioti: šiame tekste kalbama ne apie Suvalkijos miestą Šakius, o apie kalvas, esančias dabartinio Vištyčio…
Peržiūrėti daugiau
Įspūdžiai iš kelionės į Kernavą – tai gyvas ir autentiškas tarpukario Lietuvos kelionės pasakojimas, vedantis per Širvintas, Musninkus ir Kernavą – vietas, kuriose anuomet ypač stipriai jautėsi ne tik kasdienis krašto gyvenimas, bet ir istorijos alsavimas. Šiame tekste atsiveria ne vien keliautojo akys matytas kraštovaizdis, miestelių buitis ar pakelės vaizdai,…
Peržiūrėti daugiau
Kada balsas iš piliakalnių šaukė – tai 1928 m. leidinyje Karys publikuotas St. Butkaus straipsnis, persmelktas gyvo tautinės dvasios ir istorinės atminties alsavimo. Autorius, atsigręždamas į nelaisvės dešimtmečius, pasitelkia liaudies pasakas, padavimus ir sodžiaus žmonių liudijimus, kad parodytų – Lietuvos nepriklausomybės idėja niekada nebuvo užgesusi, ji ruseno tautos širdyje net…
Peržiūrėti daugiau
„Kauno senosios pilies pėdsakai“ – tai 1927 m. spalio 29 d. leidinyje Iliustruotoji Lietuva publikuotas Eduardas Volteris straipsnis, kuriame autorius, remdamasis metraščiais, istoriniais šaltiniais ir vietos atmintimi, mėgina atkurti senosios Kauno pilies – Kovpilės – likimą. Tai ne tik istorinis pasakojimas apie mūrų griūtį ir atstatymus, bet ir bandymas suvokti…
Peržiūrėti daugiau
Velykos Kaune 1362 m. – tai viena dramatiškiausių akimirkų Lietuvos istorijoje, kai šventinis pavasario metas virto krauju ir ugnimi paženklinta kova už valstybės likimą. Ankstyvas pavasaris, tušti panemunės kaimai ir budrios sargybos piliakalniuose liudijo artėjančią audrą – kryžiuočių žygį prieš Kauno pilį, vartus į Lietuvos gilumą. Čia susikirto ne tik…
Peržiūrėti daugiau
Ten, kur Saulelė anksčiausiai teka – tai kelionė į patį ryčiausią Lietuvos kampelį, ten, kur baigiasi žemėlapio linijos ir prasideda lėtas, gilus krašto alsavimas. Č. Kudabos pasakojime atsiveria Dysnos ir Birvėtos lygumos – ledynų suformuotos žemės, molingų lobų plotai, senųjų ežerų dugnai, šiandien virtę derlingomis pievomis ir laukais. Tai ne…
Peržiūrėti daugiau