Babrungėnai
Babrungėnai (Platelių parap. Kretingos aps.). Yra tai sodą notoli tos vietos, kame ūpė Babrungas prasideda iš Platelių Didžiojo ežero. Babrungas teka pačiu Babrungėnų viduriu. Sodos plotas apie 9 — 10 kv. klmtr. Ūkininkų 35, jų tarpe du grapo Šuazelio nuomininku. Gyvena vienkiemiais. Ūkių didumas — 80 – 4 ha. Žemė daugiausia smiltynai, durpė (velėnos) ir vietomis baltasis, tai raudonasis molis. Apie 300 ha. miško, kurs mažne visas randasi sodos bendruosiuose ir servitutų plotuose. Apie 12—13 ha. miško turi ūkininkas Stonkus. Daugiausia eglynai ir pušynai.
Pievose randasi kur-ne-kur ąžuolynų ir biržtvų. Žemės našumas — 4, 5, 6-tas grūdas.
Čia sėjama vasarinių rugių, kurie uždera vidutiniškai. Senesnieji ūkininkai liuob minės tam tikrą vasarinių rugių veislę (rūšį), vadinamą atuodogiais — atoldogiais. Žemės paviršius kalnuotas, nors tėra kalneliai arba, geriau sakant, kalvos. Kai kurie turi vardus, kaip antai: Varno kalnas, kame gyvena Kazonas, Šatrijos kalnas Serpino žemėje, Žalkalnis, kuriame gyvena Zaburas, su Žaltakalniu jungiasi Milžinkapis Jurkų žemėje.
Milžinkapis ariamas, pasakoja, kad Jurkai ardami liuba rasti čia įvairių durtuvų, varinių grandžių, rinkelių ir, rodos anglių. Tuos radinius liubą atiduoti Savo susiedūi Petrauskiui, kurs iš anų liubas lieti žiedus. Taip pat ūkininkas Gadeikis pasakojo, kad jis tarpe girtos ir savo žemės kasdamas perkasą radęs; medinių anglių ir žmonių kaulų ir, rodos ginklų liekanų.
Lišno kalnas; čia yra duobė, vadinamą „Prarijos” duobė. Pasakoja, kad gaspadinei Velykų rytą kepant pyragus, toje vietoje žemė prarijusi trobą.
Pas Jiešno kalną randasi ežeralis Jiešnalis (Eisnalis ar Jišnalis).
Tamė ėžeraly veisiasi dygliuota žuvis – puokiai (puokee). Yra net patarlė: „lygu Eišnale puokis“. Rytynė sodos dalis yra praminta „Kuršų“. Viena Babrungenų miškų dalis vadinasi „Kulikinė”. Sako čia senuose laikuose, buvusios pelkės (balos), kuriose veisęsi paukščiai tilvikai, kuriuos Platelių dvaro dvariškiai liuobą lenkiškai vadinti „kuliki”. Iš čia ir vieta praminta „kulikinė“. Yra patarlė: eik į kulikinę lapių tručyti.
Babrungėnuose prie upės Babrungo yrą du malūnu vienas mūrinis pastatytas iš kūlių (akmenų) prie pat kelio iš Plungės į Platelius 1816 metais. Priguli grapui Šuaželiui.
Antras malūnas pastatytas Griciaus, rodos 1880 metais, vadinasi „Gricinė“, priguli ūkininkui Laučiui.
Seniausios ūkininkų pavardės Babrungėnuose: Laučiai, Stonkai, Sabaliauskiai, Bražinskis.
Visi Laučiai Platelių parapijoje, o vienas Brotykuose. Šačių parapijos ir vienas Paešery yra kilę iš Babrungėnų.
Bražinskiai, sako, parėję po marų metų, apie kuriuos mini, vyskūpas. Valančius, iš Lietuvos. Buvę trys broliai; vienas iš anų apsigyvenęs čia pat Babrungėnuose po kalnu, miško vidury, pasistatęs trobelę, prasiskynęs ir šiaip, taip prasiplėšęs. Kitu du broliu, apsigyvenusiu — vienas Plungės parapijoje, o kitas kažkur kitur. Toj gadynėj žemaičiai geležies mažne su visu nevartojo, ir žemę pureno mediniais paakiais.
Beržinskių protėvis buvęs prasimanęs plėšimams akėti, ekėčias iš sujungtų su pusiau apgenėtoms šakoms eglių viršūnių. Tokios akėčios, vartotos plėšimams braižyti buvusios pramanytos brežemis, iš ko kilo ir Brežinskiū (Brazinskių) pavardė.
J. B. „Babrungėnai” // Žemaičių prietelius (Telšiai), – 1925, Nr. 13, p. 3-4