Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Daugelyje čia publikuojamų straipsnių prisegtos ir vietovės apie kurias juose kalbama. Belieka tik perskaityti pateiktą informaciją, spausti ant vietovės ir atsidariusiame lange susirasti mygtuką „Rodyti kelią„.
Apeiginiai Lietuvos piliakalniai – tai ne tik iš žemės supiltos kalvos, bet ir gyvi mūsų protėvių tikėjimo, dvasinio gyvenimo ir apeigų liudytojai. Skirtingai nei gynybiniai ar gyvenamieji piliakalniai, šie – skirti aukoms, maldoms ir mirusiųjų pagerbimui. Iš pelenų, anglių, gyvūnų kaulų, molinių indų šukių ir kitų radinių galima spręsti apie…
Peržiūrėti daugiau
Legendiniai akmenys nuo seno žadino žmonių vaizduotę ir kėlė pagarbą. Lietuvoje jie vadinami stabakūliais – paslaptingais, stačiai pastatytais akmenimis, apie kuriuos sklando legendos, kad tai suakmenėję žmonės. Šie senoviniai paminklai ne tik liudija mūsų protėvių tikėjimus, bet ir turi išliekamąją kultūrinę bei mokslinę vertę. Legendiniai akmenys: kas tie stabakūliai? Stabakūliais…
Peržiūrėti daugiau
Pasivaikščiojimas pamirštąją Mitkiškių istoriją – tai kelionė per laiką, vedanti senais takais, pilkapiais ir miškais, kur kiekvienas akmuo, kalvelė ar upelio vingis slepia praeities aidus. Šiame žygyje sekėme legendas, tyrinėjome senovinius radinius ir prisilietėme prie vietų, kurios kadaise buvo gyvybės, tikėjimų ir kovų epicentrai. Pasivaikščiojimas pamirštąją Mitkiškių istoriją Šiandienos pasivaikščiojimas…
Peržiūrėti daugiau
Akmenys Žyniai: senovės paslaptys ir stebuklinga jų galia Akmenys Žyniai: senovės paslaptys ir stebuklinga jų galia: straipsnyje nagrinėjama senųjų tikėjimų ir tradicijų išlikimas lietuvių kultūroje, ypač tikėjimas akmenų žynių ir burtininkų galia. Nors šiuolaikinė pasaulėžiūra pasikeitė, tam tikros senovinės praktikos ir padavimai apie stebuklingus akmenis išliko. Aptariami konkretūs akmenys, tokie…
Peržiūrėti daugiau
Akmeniniai būstai vėlėms Akmeniniai būstai vėlėms: Straipsnyje skaitykite apie senovinės Lietuvos akmenis, vadinamus stabakūliais, kurie liudija apie neolito laikotarpio tikėjimą ir mirusiųjų sielų buveines. Nuotraukoje: Dieveniškių mokas, esantis Dieveniškių istorinio-regioninio parko teritorijoje. © Autorius: Donatas Greičiūnas Praėjusio šimtmečio viduryje didelio Lietuvos senienų žinovo ir mylėtojo kun. A. Kašarauskio du stabakūliu…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Jurbarko piliakalnis. Balys Biračas 1932 m. © Lietuvos nacionalinis muziejus Jurbarko istorija – ką apie ją žinome? Jurbarko istorija – ką apie ją žinome? Randasi jis lygumoj ant Nemuno kranto, toj pačioj upės pusėj, ką ir Veliuona. Be to jis yra tarp dviejų upelių: Imstros ir Mituvos. Istoriko Balinskio…
Peržiūrėti daugiau
Paveikslas: Veliuonos pilis. 1997 m. © Jurbarko krašto muziejus Vėliuonos pilis – kovų, legendų ir istorijos liudininkė Vėliuonos pilis – kovų, legendų ir istorijos liudininkė. Visoj Lietuvoj sako istorikas Balinskas be abejo nėra labiau istorinės ir svarbesnės vietos už Vėliuoną. Kiek tai čia kryžeiviai lietuvių kraujo išliejo! Kiek pačių kryžeivių…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Geležinio vilko skulptūra Kernavėje. 1935-07-12 © Vytauto Didžiojo karo muziejus Kada įkurtas Vilnius? Miesto tapimo sostine istorija Geografinė padėtis ir klimatas Kada įkurtas Vilnius? Miesto tapimo sostine istorija. Vilnius yra vienas seniausiųjų Lietuvos miestų, susimetęs puikioje vietoje – Neries ir Vilnelės upių slėny, apsiaustas iš trijų pusių žalumais ir…
Peržiūrėti daugiau
DI DALL-E sugeneruotas Vilniaus paveikslėlis, vaizduojanti Vilniaus miestą XIII amžiuje. Apie Vilniaus pradžią Apie Vilniaus pradžią. Vilniaus miesto vardas senovės Lietuvos, gudų kalba rašytuose, dokumentuosе Вильня, Вильна, kгуžiuočių Wilna, Willini, Wylna, Wille, Vilnee, Welnen, Velnen, Welan, Wilde, Vilna, lenkų – Wilno, гusų Вильна, kaip drauge su Lietuvos kronikomis ir Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau
Senovės paslaptys Neries ir Šventosios upių santakoje Senovės paslaptys Neries ir Šventosios upių santakoje. Graži Neries upė, graži ir Šventoji! Šviesia ir šalta vaga vingiuoja jos tarp kalnų kalnelių, miestų miestelių ir nebesuskaitomu plačios Lietuvos kaimų. Skaisčios bangos liūliuoja dainuoja ar ir potylomis su aukštais krantais šnibždasi. O krantas, tamsiu…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Kauno pilis po restauracijos. Kaunas, 1961 m. Autorius: Stanislovas Lukošius. Negatyve fiksuojama Kauno pilis po restauracijos. Dvidešimto amžiaus septintajame dešimtmetyje pilies pietryčių bokštas fragmentiškai restauruotas ir buvo pritaikytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus reikmėms. Pilies bokšte buvo įrengta ekspozicija, kurioje miestiečiai ir svečiai galėjo susipažinti su pilies archeologinių tyrinėjimų radiniais,…
Peržiūrėti daugiau
Paveikslas: Rudaminos piliakalnis. Pirmame plane – užsėti laukai, toliau piliakalnis su keletu medžių. Kairėje prie piliakalnio – sodyba, už jos – kalvelė, apaugusi medžiais. Horizonte plyti miško juosta. Autorius: Antanas Žmuidzinavičius 1954 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Dzūkų kraštas. Jo gamta ir senovės liekanos Ek, Lazdijai. Mažiausia…
Peržiūrėti daugiau