Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Čia kaupiami ir nuolat pildomi VietosDvasia.lt straipsniai ir pasakojimai apie Lietuvos vietas – piliakalnius ir senąsias šventvietes, akmenis ir kapinynus, dvarvietes, kaimus ir miestelius. Čia rasite archeologinių paminklų aprašymus, vietos istoriją, gyvąsias legendas, padavimus, tautosakos fragmentus, o taip pat – šiuolaikinius pasakojimus, padedančius naujai pažvelgti į mūsų krašto kultūrinį ir dvasinį paveldą. Šis puslapis veikia kaip gyvas Lietuvos atminties archyvas, kuriame susipina moksliniai faktai, vietos žmonių liudijimai ir mitologinis baltų pasaulėvaizdis.
Senieji Medininkai – Varniai – tai kelionė į vieną seniausių ir savičiausių Žemaitijos kraštų, kuriame gamta ir istorija susilieja į vientisą, gyvą pasakojimą. P. Vasiliausko 1970 m. žurnale „Mūsų gamta“ publikuotas straipsnis atveria skaitytojui ne tik Biržulio, Lūksto ir aplinkinių pelkynų grožį, bet ir gilią šio krašto praeitį – nuo…
Peržiūrėti daugiauTen, kur gyvena karčiuotos gyvatės Tie kas mane sekate socialiniame tinkle Facebook, tikriausiai žinote, kad mėgstu keliauti pagal senovinius vietų aprašymus ir kuo jie senesni, tuo įdomiau. Vienas tokiu, nors ir nelabai senas, maršruto, pavadinto „Ten, kur gyvena karčiuotos gyvatės” aprašymas rastas 1970 m. žurnale „Mūsų gamta”. Jame Romualdas Šimkonis…
Peržiūrėti daugiauMūsų piliakalniai – tai ne tik tylūs žemės pakilimai, bet gyvos mūsų tautos atminties kalvos, kuriose susipina gamtos grožis, legendos ir istorijos aidai. Šiame straipsnyje skaitytojas kviečiamas pažinti Laukuvos apylinkes Tauragės krašte – vietas, kur stūkso Aukštagiris, Švedkalnis ir didingasis Medvėgalis, kiekvienas savyje saugantis savitą pasakojimą apie praeitį. Publikuotas 1928…
Peržiūrėti daugiauMerkinėj apsilankus atsiveria ne tik vienas gražiausių Dzūkijos kampelių, bet ir visas gyvas, kontrastų pilnas krašto paveikslas – tarp didingos praeities, skurdžios kasdienybės ir tyliai rusenančios vilties. Šis straipsnis – tai jautrus ir gyvas pasakojimas apie Dainavos širdį, apie Merkinė, kur susitinka Merkys ir Nemunas, kur piliakalniai mena kovas, o…
Peržiūrėti daugiauSkambus Dubysos vardas – taip savo straipsnį apie vieną gražiausių Lietuvos upių pradėjo geografas Česlovas Kudaba ir gamtos publicistas Antanas Marcinkevičius. Šis tekstas pirmą kartą buvo paskelbtas 1970 metais žurnale Mūsų gamta (Nr. 5, p. 1–2). Straipsnyje autoriai kviečia keliauti Dubysos aukštupio kraštais – nuo jos versmių prie Reizgių iki…
Peržiūrėti daugiauNaglio kalnas stūkso prie pat Baltijos jūros, ten, kur iš tamsių pajūrio pušynų išnyra du legendomis apipinti kalneliai – Birutės ir Naglio. Šios vietos jau seniai tapo neatsiejama Palangos kraštovaizdžio ir tradicijų dalimi: retas pajūrio svečias neaplanko šių kalvų, o pasivaikščiojimas tiltu ir kelionė prie Birutės bei Naglio kalnų tapo…
Peržiūrėti daugiauReiskių tyro žemėje prasideda vienas savičiausių Žemaitijos kraštovaizdžių – ramus, miškais ir pelkėtais tarpukalviais nusėtas Kulių apylinkių pasaulis. Čia kalvos švelniai išsirikiuoja viena paskui kitą, tarp jų tyvuliuoja pelkėti lygumų plotai, o didžiąją krašto dalį dengia tamsūs eglynai, retkarčiais prašviesinami pušynų ar pavienių lapuočių gojelių. Šiame krašte gamta suformavo ypatingą…
Peržiūrėti daugiauKauno žiedas. Nemuno ir Neries santakoje iškilęs Kaunas nuo seno traukė žmones ne tik dėl patogios gynybinės vietos ar prekybinių kelių sankirtos. Šį miestą supa savitas gamtos ir istorijos ratas – tarsi gyvas žiedas, kurį per tūkstantmečius suformavo upių slėniai, ledynų palikti sluoksniai, šaltiniai, durpynai ir mineralais turtinga žemė. Čia,…
Peržiūrėti daugiauJundakalnis – tai ne tik paslaptingas Sudavijos kalnas (Šėtijų piliakalnis), apgaubtas upių, miškų, pelkių ir senų padavimų, bet ir gyvas lietuviškos vaizduotės, mitinės atminties bei istorinės savimonės ženklas. 1928 m. žurnale Karys publikuotame Juozo Obelienių straipsnyje šis kalnas iškyla kaip vieta, kur susipina šventosios alkos atminimas, piliakalnio didybė, karo laikų…
Peržiūrėti daugiauNaktis Trakų pilyje – taip pavadintas pulkininko leitenanto Petro Tarasenkos straipsnis, publikuotas 1928 m. žurnale Karys. Tai ne vien istorinis pasakojimas apie Trakų salos pilis, bet ir jautri, beveik regėjimą primenanti kelionė į Lietuvos praeitį, kurioje pilies griuvėsiuose atgyja didžiųjų kunigaikščių laikai, kovos su kryžiuočiais ir valstybės didybės akimirkos. Autorius…
Peržiūrėti daugiauKur dunkso Šakių kalvos – taip pavadintas įdomus ir šiandien vis dar aktualus straipsnis, publikuotas 1970 m. žurnale Mūsų gamta. Jame Dzidra Apalia ir Irena Švarcaitė aprašo savitą ledynmečio suformuotą kraštovaizdį – Šakių kalvyną. Svarbu nepainioti: šiame tekste kalbama ne apie Suvalkijos miestą Šakius, o apie kalvas, esančias dabartinio Vištyčio…
Peržiūrėti daugiauĮspūdžiai iš kelionės į Kernavą – tai gyvas ir autentiškas tarpukario Lietuvos kelionės pasakojimas, vedantis per Širvintas, Musninkus ir Kernavą – vietas, kuriose anuomet ypač stipriai jautėsi ne tik kasdienis krašto gyvenimas, bet ir istorijos alsavimas. Šiame tekste atsiveria ne vien keliautojo akys matytas kraštovaizdis, miestelių buitis ar pakelės vaizdai,…
Peržiūrėti daugiau











