Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Daugelyje čia publikuojamų straipsnių prisegtos ir vietovės apie kurias juose kalbama. Belieka tik perskaityti pateiktą informaciją, spausti ant vietovės ir atsidariusiame lange susirasti mygtuką „Rodyti kelią„.
Nuotrauka: Piliakalniai vadinami „Pilis“, „Kartuvių kalnas“ ir „Varpinyčios kalnas“. Už dviejų eglių, tolumoje, pievoje, matomi trys vienas šalia kito esantys piliakalniai. Artimiausias ir tolimiausias apaugę retais krūmokšniais. Autorius: Balys Buračas XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. © Vytauto Didžiojo karo muziejus Grūžių apylinkės kalneliai Mūsų kalnai. Čia…
Peržiūrėti daugiau
Paskutinioji žemaičių kova Paskutinioji žemaičių kova. Sunkios kovos dar Lietuvą laukia. Sunki jos padėtis. Iš kelių pusių priešų apsupta, iš kitų draugų ji neranda. Tačiau nepasiduoda, nes nerasdama paspirties už savo sienų, ieško jų ne svetur, bet savyje. Ne visados suranda, bet turi surasti. Suras. Nes tokia padėtis Lietuvai ne…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Iš pasivaikščiojimų po Darsūniškio apylinkes. Autorius: Donatas Greičiūnas Darsūniškis Darsūniškis turbūt yra gana senas miestelis, nes nūdien raštuose niekur nepažymėti jo įkūrimo metai. Tik žinome, kad kryžeiviu metraščiuose jis pavadintas „Dirsunen”. Darsūniškis istorijos įvykiais pasižymi, būtent senovėje būta čia didelių medinių rūmų ir tvirtovės. Keistučiui viešpataujant Lietuvoje, čia 1381…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Raginėnų piliakalnis iš pietryčių pusės. Autorius: Balys Buračas 1930-07-03. © Lietuvos nacionalinis muziejus Versta iš lenkų kalbos Gera piūtis Lietuviai, Lietuvių kraštas! Tuojau atsimenu Raudonosios paupio ateivių pasaką del šalies kviečių derlingumo: užtenka šiek tiek papurinti žemę, ir toji žemelė laimiais grūdais atsimokanti. Toks dėkingas dirvožemis senovės tyrinėtojui yra…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: „Pasvalys”. Autorius: Kazys Lukšys XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. © Lietuvos nacionalinis muziejus Mūsų žemė Kiek senovinių įvairių amžių ir erų daiktų atsitinka rasti Lietuvos žemėje! O kas dar joje paslėpta, žmogui nežinoma. Archeolagai, remdamiesi mokslu ir jo daviniais, žemes sudėtimi sprendžia. Tačiau stigdami atsidėjusių…
Peržiūrėti daugiau
Paveikslėlis: „Veliuona prie Nemuno”. Autorius: Napoleonas orda, XIX a. II p. © Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Viena žymiausių mūsų praeities vietų. Veliuona Nemuno pakrantyj, Kauno apskrityj yra senovės miestelis Veliuona. Žiloj senovėj lietuviai čia degindavę aukas vėlių (dūšių) globėjai deivei Veliuonai. Ši vieta mūsų istorijoj turėjo labai didelės visai Lietuvai…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Švėkšnos centras. turgaus aikštė, XX a. pr. © Šilutės Hugo Šojaus muziejus Švėkšna. Ne pro šalį butą arčiau pažinti Svėkšnos apylinkę, senovės liekanas, kuriomis ji gali drąsiai konkuruoti su Dainavos šalimi. Daugybė piliakalaių rodo, kad čia senovėje gyventa drąsių žemačių, kurie savo krūtine dengė lietuvą nuo priešų užpuolimo. Beveik…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Alantos apylinkės. Tolumoje Verpeto kalnas dar kitaip Blindos kalnu vadinamas . © Donatas Greičiūnas Mes pripratom prie to, kad mus istorijos mokina iš knygų. Apie savo praeitį sužinome mokyklos suole sėdėdami tarp keturių sienų, iš mokytojo lūpų gaudydami žinias apie mūsų senovę. Tačiau kiekvienas papratęs mąstyti suaugęs žmogus daug apie…
Peržiūrėti daugiau
Iš 1882 m. Sausio mėn. „Istoričeskij viestnik” ir „Niva” Nr. 48; beto, iš velionies Z. Zaleskio rankraščių. Raudonės pilis buvo įsteigta anais laikais, kada Teutonų ordenas pradėjo pulti Lietuvą, neva norėdamas apkrikštyti ją, iš tikrųjų, norėdamas tiktai užgrobti Lietuvos žemelę ir pavergti mūsų prabočius. Tie puolimai tęsėsi tol, kol Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau
Margio kalnas Punioje Garsieji kitąkart Pilėnai, žinomieji didvyriškuoju Pilėnų kunigaikščio Margio žygiu, šiandien paprastas bažnytkiemis Pūnia, Alytaus (buvusiajam Trakų) apskrityje, netoli Nemoniūnų ir Birštono, ant Nemuno kranto. Punios piliakalnis, tasai Didžiosios Lietuvos Rambynas, šiandien vienintelis nebylus senovės liudytojas ir jos garsiųjų padavimų paveldėtojas. Plikas kalnas, be jokių pilies likučių. Yra…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Stovyklavimas Dubysos pakrantėje. © Donatas Greičiūnas Tykiai Nemunas plaukia per Lietuvos šalį, nerodo savo narso, lyg rodyt negali:vasarą leidžia laivus mindžiot sau krūtinę, žiemą patirti gauna kalėjimą ledini,nekelia rūsčiai kaktos, nei siaučia, nei mėtos, toks tarytum nuskurdęs toks ramus ir lėtas! Oi, netikėk lėtybe! pažiūrėk kaip baldo, kad pavasarį…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Siesarties ežeras iš Šeštadienio salos 2024-ųjų vasarą. © Donatas Greičiūnas Tylioje, malonioje mėnulio šviesoje lyg sapno matymas ežeras atrodo, lyg kas ne mūsų pasaulio… prisimena seniau girdėtos apie jį pasakos. Lyg lauki, bene išplauks kur nors gražioji vandeninė. Lyg kas nematoma būtų šalia mūsų. Ežerų atsiradimas ir nykimas Sūrūs jūros…
Peržiūrėti daugiau