Ilguva – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, 5 km į vakarus nuo Kriūkų, Panemunių regioniniame parke. Kaimo pakraščiu teka Nemuno intakas Nyka. Seniūnaitijos centras. Stovi Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (nuo 1814 m., yra vertingas paveikslas „Marija su Kūdikiu“, dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis) ir varpinė. Veikia civilinės Ilguvos kapinės, biblioteka, Šakių rajono pensionatas. Išlikęs Ilguvos dvaras – XVIII a. pabaigos dvaro sodybos pastatai – liaudiškojo klasicizmo stiliaus...
Žuklijų piliakalnis – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Žuklijų kaimo (Kriūkų seniūnija). Patenka į Tučių geomorfologinio draustinio teritoriją. Piliakalnis yra ant Nemuno kairiojo kranto aukštumos, prie Maksvyčio sodybos. Piliakalniui įrengti panaudotas aukštumos kyšulys. Iš rytų ir vakarų jį supa gilios daubos, iš šiaurės – Nemuno slėnis, o iš pietų – laukas. Vakarų dauba teka mažas upelis – Žolupis. Iš pietų, nuo lauko...
Misiūnų piliakalnis – piliakalnis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į rytus nuo Misiūnų Plokščių seniūnija. Pasiekiamas keliu Plokščiai – Gerdžiūnai Misiūnuose pasukus į kairę šiaurės kryptimi link Nemuno, pavažiavus 700 m, už trečios sodybos dešinėje pasukus į dešinę rytų, paėjus į rytus per laukus 1,2 km – yra 250 m į rytus nuo griovos lauko krašte, kitapus griovos einant kairiau. Piliakalnis...
Dulinčiškių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Dulinčiškių ir į vakarus nuo Ilguvos, Kriūkų seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Sabališkiai – Ilguva prieš pat Ilguvą pasukus per dirvonus į kairę vakarų kryptimi, nusileidus į Nykos slėnį, perėjus Nyką ir pakilus į statų medžiais apaugusį jos kairįjį krantą šiaurės vakarų kryptimi – iš viso 400 m. Piliakalnis...
Ilguvos ąžuolas – išskirtinis ąžuolas, augantis Šakių rajono savivaldybėje, Kriūkų seniūnijoje, Ilguvos kaime, 130 m į pietus nuo Ilguvos bažnyčios, už pietinės civilinių kapinių tvoros. Medis tvirtu aukštu kamienu stūkso mišku apaugusios griovos šlaite, žemėjančiame link Nykos upelio. Teritorija priklauso Nykos kraštovaizdžio draustiniui. Pažymėtas lankytino objekto ženklu. Paminklinis medis sunkiai pasiekiamas. Pagal kelio nuorodą vienas iš būdų pasiekti ąžuolą – iš panemunės, nuo Dulinčiškių einant palei Nykos...
Liškiavos akmuo gulintis šalia Viedzmos griovos yra pilkai rausvas stambiagrūdis granitas, suskaldytas į keliolika įvairaus dydžio ir formos, nuo visai smulkių iki 2 m dydžio, akmens fragmentų, išsidėsčiusių gana kompaktiškoje teritorijoje. Akmuo anksčiau buvo netaisyklingos piramidės pavidalo, maždaug 6-7 m ilgio ir apie 5 m pločio bei iki 3 m...
Laumės akmuo stūkso ant griovos krašto, prie pat vieškelio iš Liškiavos į Žeimius. 100 m nuo Liškiavos kryžkelės, dešinėje kelio pusėje, maždaug 30 m nuo kelio krašto. Senų senovėje, labai seniai, kaip seni žmonės kalba, laumė nešė tą akmenį ir norėjo Nemuną užtvenkti ligi dvyliktos valandos. Tik kai gaidys užgiedojo,...
Akmenytės šaltinis – šaltinis, srūvantis kairiajame Lėvens krante, apie 0,7 km žemiau Kupiškio tvenkinio pylimo, šalia P. Matulionio gatvės. Akmenytės šaltinis yra vietinės reikšmės hidrogeologinis gamtos paveldo objektas Kupiškyje, atspindintis šio krašto gamtinę įvairovę. Objektą žymi informacinis stendas. 1951-1952 m. Kupiškio miesto gelmės buvo tirtos giliais gręžiniais, kurie pasiekė viršutinio devono Šventosios svitos uolienas. Šis šaltinis sruvena iš 88,31 m gylio, tuomet išgręžto...
Ventės ragas Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km. Priešingame marių krante yra Preila. Ventės rago istorija 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai....
Perkūnakiemis (arba Perkūnkiemis) – buvęs kaimas Elektrėnų savivaldybėje, dabartinėje Elektrėnų miesto Lietuvos elektrinės teritorijoje. Perkūnakiemis pažodžiui reiškia Perkūno kiemą, kur „kiemas“ reiškia kaimą arba gyvenvietę. Nuo XVII a. istoriniuose šaltiniuose minimas Perkūnakiemis buvo bajorų Virpšų ir Pacevičių kaimas, akalica, kitados įkurtas šalia Perkūnui skirtos šventvietės Gojaus miške ar ežero pakrantėje...
Orys – nedidelis ežeras, telkšantis Elektrėnų savivaldybėje, į pietus nuo Abromiškių kaimo, apie 1 km į rytus nuo Elektrėnų tvenkinio. Priklauso Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseinui. Vyresnysis vandentakis – Elektrėnų marios. Bevardžiais upeliais jungiasi su keliais mažesniais apylinkėse telkšančiais ežerais. Orys užima 14,9 ha, savo forma primena širdies kontūrus, apie 0,6 km ištįsęs šiaurės–pietų kryptimi, plotis – iki 0,38 km. Altitudė 116,4 m. Vakarinis krantas...
Besenis – ežeras Lietuvoje, Elektrėnų savivaldybėje, 4,5 km į pietryčius nuo Elektrėnų. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus – 0,44 km, plotis – iki 0,14 km. Altitudė 119,2 m. Krantai žemi, apaugę medžiais, tik rytinis krantas aukštesnis. Vakarinėje ir šiaurrytinėje pakrantėse stūkso miškeliai, kitur plyti pievos. Šiaurėje išteka upelis link Orio ežero (Elektrėnų marių baseinas). Šalia įsikūręs Girnakalių kaimas, kolektyvinių sodų bendrija. Seniau,...
