Nikronių akmuo Nikronių akmuo – masyvus riedulys, geologinis gamtos paminklas. Akmuo yra Trakų rajone, Nikronyse, ties Verniejaus ežeru, Babrauninkų miške, apie 3 km nuo Aukštadvario, patenka į Aukštadvario regioninio parko teritoriją. Žmogaus apdorotas riedulys (akmuo pilko granito, netaisyklingos formos, iki 2,17 m. aukščio (nuo dabartinio žemės paviršiaus), 6,12 m. ilgio PV-ŠR kryptimi...
Perkūno ąžuolas – seniausias Plungės dvaro sodybos parko ąžuolas, augantis centrinėje parko dalyje šalia Oginskių rūmų. 1960 m. paskelbtas gamtos paminklu, o 1987 m. – respublikinės reikšmės gamtos paminklu. Medis viršijęs gamtinę brandą, yra rezignacijos fazėje. Ąžuolo skersmuo 1,2 m, aukštis 19 m. Manoma, kad pagonybės laikais parko vietoje buvęs...
Stelmužės ąžuolas Stelmužės ąžuolas – seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje. Lietuvos gamtos paminklas. Auga Stelmužės kaime (Imbrado seniūnija, Zarasų rajonas). Ąžuolui apie 1500 metų, jo skersmuo – 3,5 m, aukštis – 23 m, apimtis prie žemės 13 m. Šiuo metu Stelmužės ąžuolo būklė yra sunki. Senasis medis yra apniktas...
Gaidelis – riedulys Neries vagoje, Jonavos rajono Užusalių seniūnijoje, ties Krėslynų kaimu. Gaidelis kyšo arčiau dešiniojo upės kranto prie Drąseikių kaimo (Lapių sen., Kauno raj.). Respublikinės reikšmės geologijos paminklas nuo 1964 m., ir respublikinės reikšmės archeologijos paminklas nuo 1972 m. Didžiausias Lietuvos upių akmuo. Riedulio uoliena – amfibolitinis - biotitinis...
Noreikiškių akmuo, vad. Raganos pečiumi yra Prienų raj., Stakliškių ap., Noreikiškių k. Akmuo pilko vidutinio grūdėtumo granitas su rausvo stambiagrūdžio granito intarpais, netaisyklingo rombo formos, paplokščiu viršumi, nuolaidžiu į V pusę, maždaug 3,7 m ilgio ŠR-PV kryptimi, 1,65 m pločio bei 0,55-0,8 m aukščio nuo dabartinio žemės paviršiaus; akmuo apskeldėjęs,...
Ožkų pečius arba konglomeratas „Ožkų pečius“, konglomerato uola „Ožkų pečius“ – atodanga su atsivėrusia konglomerato uola, esanti Prienų rajono savivaldybėje, Jiezno seniūnijoje, Nemuno ir Verknės santakoje, tarp Žideikonių (Prienų r. sav.) ir Gudakalnio (Birštono sav.) gyvenviečių, dešiniajame Verknės krante. Gamtos paminklas patenka į Verknės kraštovaizdžio draustinio teritoriją Nemuno kilpų regioniniame...
Ožakmenis arba Ignotiškio akmuo – stambus riedulys, Lietuvos gamtos paminklas, esantis Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, Ignotiškio miške, kuris priklauso Rokiškio miškų urėdijos Vyžuonos girininkijos (71 kv., 4 skl.) teritorijai. Akmuo stūkso už 100 m į vakarus nuo kelio 3603 Bajorai–Gediškiai–Rakališkis , nuokalnėje, apie 3,5 km į pietryčius nuo Lukštų. Kelyje informacinių nuorodų...
Akmuo „Kiškio bažnyčia“ arba „Zuikio lūpa“, Genionių akmuo – išskirtinis riedulys, esantis pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, Varėnos seniūnijoje, ~14 km į šiaurę nuo Senosios Varėnos, 1,5 km į vakarus nuo Genionių kaimo, Šilaičio miške (Valkininkų miškų urėdijos Vėžionių girininkijos 71 kvartale, 35 sklype), ant kalvos. Valstybės saugomas gamtos ir kultūros paveldo objektas. Akmuo...
Nolėnų akmuo, vad. Laumės stalu yra Davainių kaime, kelio Dusetos – Užpaliai pietrytinėje pusėje (Dusetų sen.). Šioje vietoje akmuo stovi nuo 1973 metų, kai melioratorių buvo atvilktas iš Paindrės kaimo laukų. Jo kraštinių ilgis 2,2x3,0x2,5 m, centrinės dalies aukštis – iki 1,6 m, šonų aukštis – 0,9 ir 0,4 m....
Kretingos (Kluonalių) stabakūlis stovi Kretingos muziejaus kieme, priešais pagrindinį fasadą, jo dalis slepiasi po žeme. Akmuo rastas 1924 m. renkant akmenis buv. bendrojoje Kretingos ganykloje, beveik ant pačio dešiniojo Akmenos upės kranto, ties Jauryklos santaka su Akmena. Akmenį aptiko akmenų apdirbimo firmos „Granitas“ savininkas, kuriam radinys pasirodė labai įdomus. Iš...
Lūžų akmuo – mitologinis akmuo Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, netoli Antalieptės, Lūžų miško 60 kvartale, Šavašos dešiniajame krante, Antalieptės seniūnija, Gražutės regioninis parkas. Lūžų dubenėtas akmuo yra apie 1,2 km į pietvakarius nuo Lūžų piliakalnio ir pilkapyno. Rausvos spalvos stambiagrūdžio granito akmuo yra 1,25 x 1,3 m pločio ir 70–75 cm aukščio, jo šonai...
Šventupė prasideda aukštumose Vilniaus rajone, 9 km į šiaurės rytus nuo Paberžės, pelkynėse šalia Pociūnų. Vingiuoja į vakarus, šiaurės vakarus. XIX a. ši upės dalis vadinta Akmena. Vietos gyventojų iki šiol vadinama Švindupe (Šventupė). Paminėtina ir istorinė gyvenamoji vieta Swindupie (1798 m., LVIA), з. Швиндупа (1865 m., VaR), Švindupe (Vait.)...
