Katežeris – ežeras vidurio Lietuvoje, Kelmės rajone, apie 3 km į šiaurės rytus nuo Kražių, Kaupų miške. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus – 0,11 km, plotis – 0,08 km. Visi krantai žemi, pelkėti, ištisai apaugę medžiais. Rytuose išteka upelis link Dausino ežero pelkės (Kražantės baseinas). Ežeras, liaudies manymu, yra deivių būstas,...
Karajimiškis nedidelis kaimelis Biržų rajono savivaldybės vakarinėje dalyje, 3 km nuo Biržų. Garsėja Karajimiškis savo požemiu, kuriame dedasi keisti dalykai, ir dėl to įgriūva žemė. Tai pats karstinių reiškinių epicentras Lietuvoje. Čia yra saugoma geologinė žemės sandara. Kaimo laukuose žiojėja didžiausia mūsų šalyje karstinė įgriuva - Karvės ola. Karvės Ola...
Miestelis išsidėstęs Rokiškio rajono savivaldybės pietinėje dalyje, 20 km į pietus nuo Rokiškio, netoli Dosinio ir Bedugnio ežerėlių. Duokiškis minimas nuo 1637 m. Yra 1906 m. pastatyta Šv. Onos bažnyčia, į pietus nuo miestelio tvyro Uosinto ežeras. 1596 m. minimas Duokiškio dvaras, 1618 m. Duokiškio laukas. 1650 m. kaimas užrašytas Kamajų bažnyčiai, nuo 1842 m....
Pasvalio rajone, Krinčino seniūnijoje, Pajiešmenių kaimo parke, perėjus tiltą, dešinėje Jiešmens upės pusėje (nuo dvaro) augantis ąžuolas yra valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Pasvalio rajone esančių gamtos paminklų ir saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo duomenimis, jo aukštis – 23 m. Apimtis – 5,5 m. Skersmuo siekia 1,5 m. Kaime...
Akmenytė - nedidelis kaimelis Kupiškio rajono savivaldybės centre, 2 km į vakarus nuo Kupiškio. XIX a. kaimo žemėse buvo Paketurių ganyklos. Iš akmenuotų ganyklų laukų ir kilęs Akmenytės pavadinimas. Padavimas kalba, kad labai seniai palei Lėvens upę velnias nešęs didelį maišą akmenų prikrovęs. Maiše tarp mažų akmenų buvęs didelis akmuo. Tai...
Gelgaudiškis - miestelis Nemuno dešiniajame krante, rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje. Gyvenvietę įkūrė Lietuvos didikai ir stambūs žemvaldžiai Gelgaudai XVI a., o XIX a. viduryje čia buvo pastatyti dvaro rūmai ir užveistas parkas. Daug įvairių legendų ir pasakojimų gaubia šią vietovę. Rūmus supantis senas parkas, vienas didžiausių Lietuvoje, pasižymi sudėtinga struktūra....
Piliakalnių piliakalnis Piliakalniai - nedidelis kaimelis Marijampolės savivaldybės šiauriniame pakraštyje, 14 km į šiaurę nuo Marijampolės. Prie kaimo, Rytupio upelio kairiajame krante, dunkso Piliakalnių piliakalnis. Tai vienas gražiausių ir geriausiai išsilaikiusių piliakalnių Sūduvos krašte. Piliakalnis įrengtas apie XII-XIV a. Pasiekiamas keliu Marijampolė – Šunskai, už Šunskų pavažiavus link Kazliškių, Sarakuose...
Amalvas, arba Amalvlškių ežeras, yra 15 km į pietryčius nuo Marijampolės, Amalvos pelkėje. Jo plotas 193 ha, ilgis apie 2,3 km, kranto linijos ilgis 6 km, didžiausias plotis 1,2 km. Didžiausias gylis 2,9 m. Ežeras patvenktinis, pasiekęs senatvės stadiją. Iš ežero išteka Amalvė, o įteka į jį Šlavanta. Čia 1992...
Vištyčio akmuo Vištyčio akmuo. Vištytis - miestelis prie sienos su Rusija, įsikūręs Vilkaviškio rajono savivaldybės pietvakarinėje dalyje, Vištyčio regioninio parko teritorijoje. Apie 1 km į šiaurę nuo miestelio, Nebūtkiemio kaime riogso šeštas pagal dydį Lietuvos riedulys, atritintas čia ledynų prieš 12-18 tūkst. metų. Tai respublikinės reikšmės geologijos paminklas, vadinamas dar...
Netoli nuo sienos su Lenkija 282 m virs jūros lygio iškilęs Pavištyčio I Piliakalnis - aukščiausias Suvalkijoje. Labai statūs 30 m aukščio vakariniai ir pietiniai jo šlaitai. Viršūnėje ir šlaituose yra apgriuvusių apkasų. Pasiekiamas iš kelio 5114 Žirgėnai–Pavištytis–Kregždžiai Pavištytyje pasukus į dešinę pietų kryptimi ir pavažiavus 850 m, tarp sodybų pasukus...
Vilkaviškio rajono savivaldybės šiaurrytiniame pakraštyje, netoli Pilviškių, 12 km į šiaurės rytus nuo Vilkaviškio, Šešupės ir Raūsvės santakoje dunkso Piliūnų piliakalnis. Piliakalnis įrengtas Rausvės kairiojo kranto kyšulyje, netoli santakos su Šešupe. Aikštelė trikampė, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 11 m ilgio, 14 m pločio vakariniame gale. Jos vakariniame krašte supiltas 30 m ilgio, 2 m...
Vakarų Lietuvos miestelis - Rusnė - įsikūręs toje vietoje, kur Nemunas šakojasi į Skirvytę ir Atmatą. Šios, savo vandenimis apglėbusios Rusnės salą toliau plukdo Nemuno vandenis į Kuršių marias, pakeliui susiskaldydamos į smulkesnes šakas, kurios sudaro Nemuno deltą. Čia įkurtas Nemuno deltos regioninis parkas. Visa Rusnės sala sudaro 43,5 kv....
