Lietuvos vakarinėje dalyje, Šilutės rajono savivaldybėje, prieš įtekėdamas į Kuršių marias, Nemunas sulėtina savo vandenis. Dėl daugybės sąnašų čia jis skaidosi į šakas ir sudaro deltą. Nemunas - vienintelė upė Lietuvoje, sudaranti deltą. Tai žema trikampė lyguma, virš vandens pakilusi vos metrą - bekraščių lankų, akimis neaprėpiamų nendrynų, salų, seklumų,...
Ventė - senas žvejų kaimas Lietuvos vakarinėje dalyje, Kuršių marių pakrantėje, 25 km nuo Šilutės. Ventę nuo „Didžiosios žemės“ skiria Kniaupo įlanka. Kaimas žinomas nuo XIV a., bet dėl nepalankių gamtos sąlygų nesiplėtė. Jis įsikūręs Ventės rago pusiasalyje, kurio ilgis 5,5 km, o didžiausias plotis - 2,2 km. Per Ventės...
Alkos alkakalnis Alkos alkakalnis stūkso Erlos ir Alkupio santakoje. Tai ledynmečiu suformuota didžiulė kalva, kurios pietinė dalis vadinama Alkos kalnu. Alkos alkakalnis apaugęs mišku, kuriame dominuoja spygliuočiai. Šlaitai statūs, iki 10–13 m aukščio. Pietvakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje yra pora pakilumų, primenančių pilkapius. Pietvakarine kalvos papėde ir šiaurės vakariniu šlaitu praeina...
Senoji Įpiltis - nedidelė gyvenvietė Kretingos rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 26 km nuo Kretingos miesto, netoli sienos su Latvija, Šventosios upės slėnyje, Įpilties piliakalnis - vienas įspūdingesnių mūsų krašto piliakalnių - yra tarp Senosios ir Naujosios Įpilties kaimų, Juodupės dešiniojo kranto kilpoje, už pusės kilometro nuo tos vietos, kur ji...
Asalnų ir Asalnykščio ežerai labai dažnai vadinami bendru Asalnų ežero vardu. Jie jungiasi sąsmauka. Į rytus nuo sąsmaukos yra Asalnai. Patogumo dėlei ir mes abu ežerus vadinsime bendru vardu. Geriausiai prieinamos rytinės ir šiaurinės ežero pakrantės. Vakarines ir pietines pakrantes sausumos keliais pasiekti kur kas sunkiau. Asalnų ežeras labai sudėtingos...
Birutės kalnas Birutės kalnas. Palanga - kurortas prie Baltijos Jūros. Manoma, kad ji užjūrio pirklių galėjo būti lankoma nuo 1161 m. Pietinėje miesto dalyje yra kalva, iškilusi 20,7 m virš jūros lygio, - Birutės kalnas. Kalva žemėlapiuose žymima nuo XVII a. 1965 m. papėdėjė pastatyta skulptūra „Tau, Birute“ (autorė Konstancija...
Klaipėdos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, prie senojo Žemaičių plento, Endriejavo miestelio šiauriniame pakraštyje, tyvuliuoja Kapstato ežeras, dar vadinamas Laigiu. Jo plotas 43 ha, ilgis 1,2 km, didžiausias gylis 2,4 m. Krantai žemi, rytinis miškingas. Į ežerą įteka Dievupis, išteka Veiviržas. Vietovardis Kãpstatas kildinamas iš tokio pat žodžio, reiškiančio „vieta, aptverta...
Tauralaukio Velnio akmuo Tauralaukio Velnio akmuo - mitologinis akmuo, esantis Klaipėdos rajono savivaldybėje, šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje. Žmogaus apdorotas riedulys akmuo guli Danės upės kairiojo kranto aukštumos vakarinėje pašlaitėje, apie 100 m į pietvakarius nuo Tauralaukio senųjų kapinių. 1992 m. paskelbtas regioninės reikšmės paminklu. Tauralaukio Velnio akmuo – pilkas stambiagrūdis granitas, netaisyklingo trikampio formos. Jo išmatavimai siekia maždaug 3,8...
Šančių piliakalnis, Kepeliušius, Pikelnia – piliakalnis ir gyvenvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Šančių kaimo, Lapių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta pagal lankytino objekto rodyklę (0,7 km), ties gamybiniais pastatais 400 m pasukus šiaurės kryptimi lauko keliuku link kolektyvinių sodų, nuo jų ribos paėjus į dešinę šiaurės rytų – šiaurės...
Naujasodis — nedidelis kaimas rajono savivaldybės vakarinėje dalyje, 1 km į pietus nuo Šilavoto, prie Lašašos upelės. Svarbiausia lankytina vieta čia - piliakalnis. Piliakalnis įrengtas kalvos viršūnėje, Lašašos dešiniajame krante. Aikštelė nuslinkusi į upelį, likęs tik jos 4x7 m dydžio fragmentas, pailgas šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi. Duomenų apie buvusį aikštelės dydį...
Bakainių piliakalnis Bakainių piliakalnis yra Kėdainių rajono savivaldybės šiauriniame pakraštyje, 19 km nuo Kėdainių, Liaudės upelės kairiajame krante, apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Surviliškio. Dažnai Bakainių piliakalnis vadinamas Pilies kalnu. Piliakalnis krantinio tipo. Bakainių piliakalnis pailgas, nutįsęs šiaurės-pietų kryptimi, stačių šlaitų. Viršūnės aikštelė netaisyklingos trapecijos pavidalo, apie 70...
Pilionių piliakalnis Pilionių piliakalnis stūkso Kėdainių rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 27 km nuo Kėdainių, netoli Gudžiūnų miestelio. Jis matomas tik pravažiavus Piliorių kaimą, pakelės kairėje pusėje. Dar vadintas Švedkapiu arba Piliuku. Aikštelė trikampė, driekiasi pietų – šiaurės kryptimi. Ilgis 44 m, plotis 35 m (šiaurinėje dalyje). Šiauriniame aikštelės krašte yra 35 m ilgio, 3 m...
