Galvė Galvė – ežeras pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone, Trakų miesto šiaurinėje dalyje, Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Pietuose išsikišančiame pusiasalyje yra XIV a. Pusiasalio pilies liekanos. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 3,28 km, didžiausias plotis siekia 1,96 km. Altitudė 148,5 m. Ežero gylis rytinėje ežero dalyje siekia net 46,7 m. Galvės dubuo rininės kilmės. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 13,5 km,...
Kamšos piliakalnis Kamšos piliakalnis – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietvakarius nuo Kamšos (Tauragnų seniūnija) kaimo. Kalva, dar vadinama Barsukakalniu, yra tarp laukų. Šlaitai 4–5 m aukščio, jų viršutinė dalis stačiai nulyginta. Viršūnės aikštelė ovali, 35x20 m dydžio. Kultūrinis sluoksnis suardytas ariant. Piliakalnio šiaurės ir vakarų papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų, apie 0,5 ha plote...
Stalo kalnas Stalo kalnas – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas. Pavadinimą kalnas gavęs dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas. Priešais – Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno. Stalo kalną galima aplankyti iš T. Kosciuškos gatvės pusės; iš čia užkopus į kalną, patenkama į estradą. Vasarą joje vyksta įvairūs koncertai, šventės. Galima tiesiai...
Bekešo kalnas Bekešo kalnas – piliakalnis Vilniuje, Pilių rezervate. 2005 m. įtrauktas į LR Kultūros vertybių registrą. Kasparo Bekešo antkapinis paminklas, 20 m aukščio ir 4 m skersmens aštuoniakampis bokštas, nugarmėjo į Vilnią, vandeniui paplovus kalno šlaitą 1838 ir 1841 m. Vėliau, 2009 m. liepos 5 d. kalno papėdėje, Bernardinų sode Krivių g. 10, atidengtas medinis ąžuolinis obeliskas Kasparui Bekešui (autorius - tautodailininkas Rimantas Zinkevičius). Ldk S. Batoro draugas karvedys Kasparas Bekešas mirė Gardine, bet prieš...
Kreivasis (Krivių) kalnas Kreivasis kalnas (arba Plikasis kalnas, Trijų Kryžių kalnas) – kalnas Vilniaus senamiestyje, stūksantis 300 m į rytus nuo Pilies Kalno, Neries kairiajame ir Vilnios dešiniajame krante, Vilnios ir Neries santakoje esančioje aukštoje kalvoje (abs. aukštis 163,6 m). Čia stovėjusi Kreivoji pilis – viena gynybinių Vilniaus pilių. Kreivasis kalnas labai sunaikintas erozijos, viršus apardytas čia XVII-XIX a. buvusių gynybinių įtvirtinimų. Pietinėje dalyje ant pylimo 1916 m. pastatyti 3 kryžiai (1948 m....
Pakalniškių piliakalnis Pakalniškių piliakalnis yra Kauno rajone, kairiajame Nemuno krante, į rytus nuo dabartinės Zuikinės, Girionyse. Pasiekiamas iš Didžiosios g. Vaišvydavoje (apie 300 m). 2022 m. šalia išaiškintas Girionių piliakalnis. Jis buvo supiltas netoli buvusio Pakalniškių kaimo, kuris atsidūrė Kauno marių dugne pastačius Kauno hidroelektrinę. Šiuo metu Pakalniškių piliakalnis yra Kauno marių pakrantėje, atlikti piliakalnio sutvirtinimo ir tvarkymo darbai. Pakalniškių piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo...
Veršvų piliakalnis Veršvų piliakalnis – piliakalnis ir buvusi gyvenvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Veršvuose. Pasiekiamas iš Islandijos plento žiedo ties IX fortu važiuojant Žemaičių plentu Vilijampolės link, Baltų prospektu, Šilainių plentu ir Gabijos gatve iki jos posūkio į dešinę vakarų kryptimi, toliau paėjus pro gyvenamuosius namus įgilintos magistralės-vakarinio lanksto šiauriniu šonu 300 m į pietvakarius, yra kiek dešiniau, šlaitui leidžiantis į Nemuno...
Gaigalių piliakalnis Gaigalių piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Gaigalių kaimo (Šimonių seniūnija), Šepetos pelkės rytiniame pakraštyje. Gaigalių piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. m. e. pabaiga – I tūkst. m. e. m. Įrengtas atskiroje kalvoje, Šepetos pelkės rytiniame pakraštyje. Nupjauto kūgio formos kalvą beveik iš visų pusių juosia mažos pelkės. Šlaitai statūs, apie...
Mirabelio įtvirtinta dvarvietė Mirabelio įtvirtinta dvarvietė – XV a. minimas Mirabelio piliakalnis, XVI–XVII a. kariniai įtvirtinimai, apie 1800 m. jame įkurtas Mirabelio dvaras, Mirabelio kaime, Kupiškio rajone. Mirabelio dvaras iš pradžių vadinosi Atadavariu. Šis vardas galėjo būti kilęs iš veiksmažodžio „atiduoti“ (turint omenyje dvarui atiduoti duoklę). 1797 m. dvaras atiteko prancūzų diplomatui, nuo Prancūzijos revoliucijos pabėgusiam į Rusiją – Augustui Šuazeliui Gufjė. Gali būti, kad dabartinis...
Nečiuikų šaltinis Nečiuikų šaltinis – šaltinis, trykštantis Punios piliakalnio papėdėje ir įtekantis į Punelės upę. Pavadintas pagal netoliese buvusį Nečiuikų kaimą ir dvarą. Šaltinis čiurlena dešiniajame upės krante, jį formuojančios vandens srovės sunkiasi iš 14 m aukščio. Susijungusios srovės teka ~80 m, kol kriokliuku įkrenta upėn. Tyliai čiurlenanti Punelė ir krištolinio skambesio į ją įsiliejantis niekad neužšąlantis šaltinis-kriokliukas...
Punia Punia – kaimas Alytaus rajono savivaldybėje, 13 km į šiaurę nuo Alytaus, 3 km į vakarus nuo kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė , dešiniajame Nemuno krante (ties Punelės žiotimis), Nemuno kilpų regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1863 m.), Punios koplyčia (1831 m. sukilėliams atminti), yra Punios mokykla-daugiafunkcis centras, biblioteka (nuo 1949 m.), paštas, kultūros namai, ekologiško kuro gamybos ir medienos apdirbimo įmonės. Įrengta lietuvių...
Sukinių piliakalnis Sukinių piliakalnis su gyvenviete, Pilaitė – piliakalnis ir gyvenvietė Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Sukinių, Pabaisko seniūnija. Pasiekiamas keliu Paupliai – Knyzlaukis, nusileidus į Šventosios slėnį, pervažiavus Žuvintę pasukus į dešinę pietuosna ir paėjus 500 m per užželiančius laukus bei miškelį (jame yra upelio griova) – yra kairėje rytuose nuo sodybos griuvėsių, Žuvintės dešiniajame krante. 2014 m. buvo tvarkoma piliakalnio aplinka: įrengiama sustojimo...
