„Palanga“ // Legendos pasakoja, p. 40;
Palanga – kurortas prie Baltijos jūros, mūsų vasaros sostinė. Mieste į Baltijos jūrą įteka Šventosios ir Rąžės (Ronžės) upės. Pirmasis Palangos vardo paminėjimas susijęs su legendiniu pasakojimu apie danų karaliaus Valdemaro kariuomenės išsilaipinimą Palangoje 1161 m. Tik 1253 m. Palanga paminėta Vokiečių ordino kronikose. Istorijos raidoje užkariautojų buvo nemažai. Šių žemių gviešėsi vikingai normanai, o XIII-XIV a. jas ne kartą niokojo kryžiuočiai. Tik po Žalgirio mūšio 1410 m. sudaryta Melno taikos sutartis (1422 m.) nutraukė šio ordino invaziją į Lietuvą, o 1435 12 31 Bresto taikos sutartimi Palanga atiteko Lietuvai.
Palangos vardo kilmę padavimai irgi sieja su jūra. Pasakojama, kad žvejų nameliai stovėdavo taip arti kranto, jog jūros bangos skalaudavo, o vėjas užpustydavo juos smėliu iki pat palangės.
Dažniausiai Palangos vardas kildinamas iš baltų kalbose vartojamų archajiškų žodžių „palvė“, „palios“, „pala“, „palas“ (reiškiančių žemas, pelkėtas vietas) arba iš spėjamų upėvardžių Palanga, Palangis, Alanga, Langa.