Ilguvos ąžuolas – išskirtinis ąžuolas, augantis Šakių rajono savivaldybėje, Kriūkų seniūnijoje, Ilguvos kaime, 130 m į pietus nuo Ilguvos bažnyčios, už pietinės civilinių kapinių tvoros. Medis tvirtu aukštu kamienu stūkso mišku apaugusios griovos šlaite, žemėjančiame link Nykos upelio. Teritorija priklauso Nykos kraštovaizdžio draustiniui. Pažymėtas lankytino objekto ženklu. Paminklinis medis sunkiai pasiekiamas. Pagal kelio nuorodą vienas iš būdų pasiekti ąžuolą – iš panemunės, nuo Dulinčiškių einant palei Nykos...
Liškiavos akmuo gulintis šalia Viedzmos griovos yra pilkai rausvas stambiagrūdis granitas, suskaldytas į keliolika įvairaus dydžio ir formos, nuo visai smulkių iki 2 m dydžio, akmens fragmentų, išsidėsčiusių gana kompaktiškoje teritorijoje. Akmuo anksčiau buvo netaisyklingos piramidės pavidalo, maždaug 6-7 m ilgio ir apie 5 m pločio bei iki 3 m...
Laumės akmuo stūkso ant griovos krašto, prie pat vieškelio iš Liškiavos į Žeimius. 100 m nuo Liškiavos kryžkelės, dešinėje kelio pusėje, maždaug 30 m nuo kelio krašto. Senų senovėje, labai seniai, kaip seni žmonės kalba, laumė nešė tą akmenį ir norėjo Nemuną užtvenkti ligi dvyliktos valandos. Tik kai gaidys užgiedojo,...
Akmenytės šaltinis – šaltinis, srūvantis kairiajame Lėvens krante, apie 0,7 km žemiau Kupiškio tvenkinio pylimo, šalia P. Matulionio gatvės. Akmenytės šaltinis yra vietinės reikšmės hidrogeologinis gamtos paveldo objektas Kupiškyje, atspindintis šio krašto gamtinę įvairovę. Objektą žymi informacinis stendas. 1951-1952 m. Kupiškio miesto gelmės buvo tirtos giliais gręžiniais, kurie pasiekė viršutinio devono Šventosios svitos uolienas. Šis šaltinis sruvena iš 88,31 m gylio, tuomet išgręžto...
Ventės ragas Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Jo ilgis siekia 5,5 km, plotis – 2,2 km. Priešingame marių krante yra Preila. Ventės rago istorija 1360 m. kryžiuočiai čia pastatė Vindenburgo pilį ir bažnyčią, kurias vėliau sugriovė marių bangos. Pilies akmenys buvo panaudoti mūrinės bažnyčios statybai....
Perkūnakiemis (arba Perkūnkiemis) – buvęs kaimas Elektrėnų savivaldybėje, dabartinėje Elektrėnų miesto Lietuvos elektrinės teritorijoje. Perkūnakiemis pažodžiui reiškia Perkūno kiemą, kur „kiemas“ reiškia kaimą arba gyvenvietę. Nuo XVII a. istoriniuose šaltiniuose minimas Perkūnakiemis buvo bajorų Virpšų ir Pacevičių kaimas, akalica, kitados įkurtas šalia Perkūnui skirtos šventvietės Gojaus miške ar ežero pakrantėje...
Orys – nedidelis ežeras, telkšantis Elektrėnų savivaldybėje, į pietus nuo Abromiškių kaimo, apie 1 km į rytus nuo Elektrėnų tvenkinio. Priklauso Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseinui. Vyresnysis vandentakis – Elektrėnų marios. Bevardžiais upeliais jungiasi su keliais mažesniais apylinkėse telkšančiais ežerais. Orys užima 14,9 ha, savo forma primena širdies kontūrus, apie 0,6 km ištįsęs šiaurės–pietų kryptimi, plotis – iki 0,38 km. Altitudė 116,4 m. Vakarinis krantas...
Besenis – ežeras Lietuvoje, Elektrėnų savivaldybėje, 4,5 km į pietryčius nuo Elektrėnų. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus – 0,44 km, plotis – iki 0,14 km. Altitudė 119,2 m. Krantai žemi, apaugę medžiais, tik rytinis krantas aukštesnis. Vakarinėje ir šiaurrytinėje pakrantėse stūkso miškeliai, kitur plyti pievos. Šiaurėje išteka upelis link Orio ežero (Elektrėnų marių baseinas). Šalia įsikūręs Girnakalių kaimas, kolektyvinių sodų bendrija. Seniau,...
Girnakaliai – kaimas Elektrėnų savivaldybėje, 7 km nuo Ausieniškių, abipus kelio Abromiškės–Geibonys. Kaimo teritorijoje – sodo bendrijos, vasarnamiai. Rytuose nuo kaimo telkšo ežeras Besenis, vakaruose – mažas ežeriukas Kūdrelis. Apylinkėse rasta mitologinių akmenų. Kaimo pavadinimas kilęs nuo šiame kaime gyvenusių girnakalių, kurių čia buvo daug. Kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. pab. Iki...
Abromiškės – kaimas Elektrėnų savivaldybėje, 1 km į rytus nuo Elektrėnų, piečiau magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Seniūnaitijos centras. Piečiau nuo kaimo telkšo Abromiškių ežeras. Kaime išlikęs Abromiškių dvaras, XVI a. kultūros paminklas, su 15,5 ha ploto parku, yra trys tvenkiniai. Netoli yra Sabališkių koplyčia, pastatyta XIX a. pirmoje pusėje. Kaimo vardas yra asmenvardinės kilmės – nuo vardo Abromas, Abraomas – Abromiškių dvaro valdytojas 1571 m. buvo Abraomas...
Velžių piliakalnis su priešpiliu – piliakalnis Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Velžių kaimo, Šeduvos seniūnija. Pasiekiamas iš plento A9 Panevėžys–Šiauliai Velžiuose pasukus į kairę šiaurės kryptimi, pavažiavus 1,3 km iki kelio galo (mašinų stovėjimo aikštelės) – yra priekyje, už 200 m, einant keliu link „Žirnelio“, 30 m į kairę, į vakarus nuo jo. Piliakalnis įrengtas Arimaičių ežero pietiniame krante (dabar...
Plateliai Plateliai – miestelis Plungės rajono savivaldybėje, 20 km į šiaurę nuo Plungės, vakariniame Platelių ežero krante. Stovi medinė Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1744 m., su varpine), Šv. Florijono paminklas-koplytstulpis (nuo 1923 m.), veikia, jachtų klubas, kraštotyros muziejus (1982 m. įkurtas dvaro svirne; ekspozicijoje daug vietos skiriama Užgavėnių tradicijoms), yra...
